Sūduvos sostinė viena pirmųjų pajuto pasaulio ekonomiką apėmusią krizę, kai išplėtota prekyba naudotais automobiliais ir tarptautinio krovinių vežimo verslas ėmė strigti. Dabar neabejojama, kad tai buvo tik sunkmečio pradžia - padėtis šiame krašte vėl blogėja, rašo „Lietuvos žinios“.
Anot tarptautiniu krovinių vežimu užsiimančios bendrovės „Transforma“ direktoriaus Sauliaus Paknio, artėjančią ekonominę krizę jie pajuto dar vasarą, kai vežėjai prakalbo, jog vežimo bendrovėms artėja didžiulis sunkmetis. Ne vien tik dėl to, kad mažėja vežiojamų krovinių, bet ir dėl valdžios abejingumo besikaupiančioms problemoms.
Tuomet vežėjai tikėjosi sulauksią valdžios paramos derantis su lizingo bendrovėmis, per kurias daugelis vežėjų buvo įsigiję šiuolaikinius vilkikus. Bet taip neatsitiko.
„Dabar jau ir lizingo bendrovės pasidarė sukalbamesnės, ieško būdų, kaip pagelbėti vežėjams, tačiau gali būti vėlu. Tikėtina, kad kitais metais nemažai daliai įmonių teks nutraukti savo veiklą“, - prognozavo S.Paknys.
Neką optimistiškesnės nuomonės apie ateitį ir bendrovės „GNG“ direktorius Gintautas Navikas. Ši įmonių grupė iš darbo jau atleido beveik 200 darbuotojų.“Vežimo mastai labai sumažėjo ir nėra prošvaisčių, kad kas nors keisis į gera“, - teigė G.Navikas.
Tiesa, darbo vežimo firmose netekusiems vairuotojams nėra sudėtinga kitą darbą susirasti. Patirties turinčių tarptautinio krovinių vežimo vairuotojų Marijampolėje vis dar trūksta.
Išbandymas automobilių prekeiviams
Nemaža dalis marijampoliečių iki šiol gyveno iš prekybos naudotais automobiliais. Tačiau į šią sritį jau atėjo sunkmetis. LŽ kalbintų prekiautojų automobiliais pastebėjimu, vasarą kiek atsigavo prekyba naudotais automobiliais, kai į Marijampolės automobilių turgavietę bei aikšteles vėl pradėjo užsukinėti pirkėjai iš Kazachstano. Bet dabar vėl viskas apmiršta.
„Iš Vidurinės Azijos atvažiuojančių pirkėjų vėl mažiau. Kol kas sunku paaiškinti to priežastis, bet visai gali būti, kad tenykščiams verslininkams atėjo nelengvos dienos“, - sakė vienas automobiliais prekiaujantis marijampolietis.
Jis neslėpė, kad prekiautojai iš Kazachstano ar kitų tolimesnių šalių nėra tie pirkėjai, iš kurių būtų galima tikėtis didelio pelno. Mat jie perka senus ir pigius automobilius. Brangesnius automobilius pirkusių prekeivių iš Rusijos irgi mažėja.
„Kiek teko girdėti, Rusija yra numačiusi vėl padidinti muito mokesčius į savo šalį įvežamiems automobiliams iki 7 metų. Tuomet pirkėjų iš Rusijos tikrai jau nesulauksime“, - pesimistinių nuotaikų neslėpė prekiautojai automobiliais. Kuo užsiims, jei negalės pragyventi iš beveik dešimtmetį juos maitinusio verslo, sakė dar nežiną.
Pramonėje situacija įtempta
Neką lengvesnė situacija šiuo metu klostosi ir kai kuriose Marijampolės įmonėse. Bendrovėje „Arvi cukrus“ darbo netrukus gali netekti 85 sezoniniai darbininkai ir 30 - dirbusių pagal nuolatinio darbo sutartis. Pagrindine to priežastimi tapo pernelyg anksti šiemet baigtas cukrinių runkelių perdirbimo sezonas. Paprastai jis trukdavo iki Kalėdų.
Įmonės vadovai neslepia, kad šiais metais žemdirbiai augino kur kas mažiau cukrinių runkelių nei ankstesniais metais. Todėl jų ir supirkta buvo tik apie 80 tūkst. tonų - vos ne perpus mažiau, nei reikėjo baltojo cukraus gamybos kvotai įvykdyti. „Mes ieškome galimybių, kad kvota būtų įvykdyta. Tikimės, jog kitais metais prie cukrinių runkelių auginimo sugrįš tie krašto žemdirbiai, kurie šiemet atsisakė šių kultūrų auginimo“, - teigė „Arvi cukrus“ direktorius Virgilijus Paltanavičius.
Sumažino darbuotojų skaičių
Jau kurį laiką netyla kalbos apie vienos stambiausių Marijampolės įmonių - UAB „Marijampolės pieno konservai“ problemas. Mat visos šalies pieno perdirbimo įmonės šiuo metu išgyvena ne pačius lengviausius metus - sumažėjęs vartojimas, kritusios pasaulinės pieno produktų kainos verčia perdirbėjus ne tik ieškoti naujų rinkų, bet ir
optimizuoti įmonių valdymą. Būtent dėl šios priežasties su „Marijampolės pieno konservais“ atsisveikino beveik trisdešimt darbuotojų. Dar kelios dešimtys įmonę paliko tada, kai pradėjo gauti mažesnius atlyginimus nei vasarą.
Pasigirdusias kalbas apie galimą tekstilės bendrovės „Vernitas“ bankrotą jos direktorius Kęstutis Liubinas buvo linkęs vadinti prasimanymu.
„Situacija įprasta, dirbam kaip dirbę“, - teigė jis, neslėpdamas, jog šiuo metu, kai didėja gamybos sąnaudos ir krinta produkcijos paklausa, nė vienai tokio profilio įmonei nėra lengva.
Tyla prieš audrą
Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorė Irena Grabauskienė LŽ teigė, kad kol kas nė viena įmonė nėra pranešusi apie būsimą masinį darbuotojų etatų mažinimą. „Aš tik iš neoficialių šaltinių sužinau, kad viena įmonė atleido tiek, o kita - tiek. Mums apie atleidimus niekas nepranešė. Matyt, darbdavys su atleidžiamu darbuotoju kaip nors susitaria“, - kalbėjo direktorė.
Ji sako, kad dauguma šiuo metu į Darbo biržą užsukančiųjų iš darbo ankstesnėse darbovietėse išėjo savo noru arba buvo atleisti šalims susitarus. „Aš negalėčiau išskirti sričių, iš kurių plūsta didžiausias ieškančiųjų darbo srautas. Beveik iš visų. O daugiausia iš transporto, medienos apdirbimo įmonių, statybinių organizacijų“, - teigė Darbo biržos direktorė, neslėpdama, jog besikreipiančiųjų daugėja kasdien.
Per spalį Marijampolės regione nedarbas padidėjo tik 0,2 proc., o šį mėnesį jis ūgtelės 1 procentu. Kitaip nei anksčiau, darbo daugiausia ieško vyrai, o ne moterys. Laisvų darbo vietų Marijampolėje labai sparčiai mažėja. Vakar jų tebuvo tik 35 ir visos - kvalifikuotiems darbininkams. Visai nebeliko darbo vietų nekvalifikuotiems žmonėms.
Kazys Kazakevičius
