Padėtis Graikijoje tampa dramatiška: žmonės praranda darbus, namus ir viltį. Šalies kredito reitingas šiandien yra jau vos per žingsnelį nuo įsipareigojimų nevykdymo.
Visai neseniai gydytoja Kormi Politimi net nebūtų pamaniusi, kad savo įgūdžiais ir patirtimi prisidės prie masinių protestų prieš valdžią Graikijoje. Prieš kelias savaites jauni graikai populiariausioje Atėnų susitikimų vietoje – Syntagmos aikštėje – pasistatė palapines ir pradėjo demonstruoti savo nepasitenkinimą valdančiaisiais. Jeigu nevyksta protestai, aikštė tampa didžuliu diskusijų forumu, rašo welt.de.
Nebepasitiki valdžia
K. Politimi, 52 metų gydytoja fizioterapeutė, tikėjosi, kad protestai, susirėmimai su policija ir smurtas kuo greičiau baigsis. Tačiau moters sutikti demonstrantai pasirodė esą inteligentiški ir išsilavinę bei įtraukė ją į aktualią diskusiją. Tuomet ji pasiūlė savo pagalbą – šiuo metu ji dirba improvizuotoje ligoninėje–palapinėje. Birželio 5 d. Syntagmos aikštėje buvo susirinkę 80 tūkst. graikų, tad ji turėjo pakankamai darbo.
„Iki šiol nesu dalyvavusi protestuose. Tačiau nebetikiu, kad mūsų politikai išspręs šią gilią krizę. Atėjo laikas naujam dalykui, nors kol kas nežinome, kas tai“, – sako medikė.
Apklausos rodo, kad ministro pirmininko Giorgas Papandreou vadovaujama Vyriausybė ir jų vykdoma politika pasitiki mažiau nei 30 proc. graikų. Dar mažiau kam patinka, kad šalis ima milijardinius kreditus iš TVF.
Graikijos statistikos departamentas paskelbė, kad šalies ekonomika nuo sausio iki kovo susitraukė 5,5 proc., o nedarbo lygis išaugo iki 16,2 proc. Balandžio duomenimis, pramonės produkcija susitraukė 11 proc. Vien per antrąjį 2010 metų pusmetį užsidarė apie 60 tūkst. šeimos verslų ir ši tendencija tęsiasi.
Pirėjuje gyvenantis dailidė Kosmas D. su tėvu buvo atidaręs dirbtuvę. „Tačiau kai per tris mėnesius pro duris neįžengė nė vienas klientas, turėjome užsidaryti“, – sakė Kosmas. Didelėms įmonėms sekasi ne ką geriau, daugybė jų yra atsidūrusios ant bankroto ribos.
Ekonomikos ir darbo rinkos ekspertas Savas Robolis prognozuoja, kad prie 800 tūkst. bedarbių graikų greitai prisijungs dar ketvirtis milijono.
Kaip ir daugumoje Rytų ir Pietų Europos šalių, prieš kelerius metus Graikijoje kreditai buvo dalijami beveik visiems. Vartojimo ir būsto paskolų palūkanos buvo išties aukštos ir bankai gavo progą pasipelnyti. Kai kurios palūkanos siekė 14 ar daugiau procentų.
Dabar daugybė graikų nebegali išmokėti būsto paskolų. „Skaičiuojame, kad per artėjančius metus iki 200 tūkst. graikų šeimų praras savo namus“, – sako Evangelas Kritikas.
Negalintieji susimokėti nuomos tris mėnesius išmetami į gatvę. 47-erių Vangelis Methitis dirbo elektriku ir santechniku. Tačiau šie įgūdžiai nepadėjo jam gauti pakankamai užsakymų ir jis su šeima nebegalėjo susimokėti 250 eurų per mėnesį už nedidelį dviejų kambarių butuką prie Atėnų. Šiuo metu V. Methitis, jo žmona ir du vaikai yra benamiai.
„Krizė atnešė Graikijai naują benamių kartą“, – sako „Klimaka“ – programos, skirtos padėti benamiams Atėnuose, – direktorė Ada Alamanou. „Anksčiau dažniausiai sutikdavome menkai išsilavinusių imigrantų ir darbą praradusių vyrų, dažnai turinčių psichologinių problemų. Dabar pas mus ateina įvairių amžiaus grupių žmonių, taip pat turinčių gerą išsilavinimą. Jūreiviai, gidai, technikai, verslininkai – visi, kurie nebetenka pajamų dėl krizės, atsiduria gatvėje.
47-erių Leonidas dirbo dažytoju vienoje statybų firmoje. 2009 metų rudenį jis kartu su 60 kitų darbuotojų buvo pirmoje atleistųjų grupėje.
Sankaupų užteko pragyventi šešis mėnesius, tuomet jis prarado savo butą. Prieš kelis mėnesius Leonidas susirado vieną iš dešimties vietų „Klimaka“ būste.
Dar 300 benamių ateina čia nusiprausti arba pavalgyti karšto maisto. Visoje Graikijoje, pasakoja A. Alamanou, per praėjusius metus atsirado 5 tūkst. benamių.
Savižudybių – keturgubai daugiau
Darbo ir namų netektis paskatino ir augantį savižudybių skaičių: prieš prasidedant krizei, 2006 metais, iš 11 milijonų graikų nusižudė 394. Prognozuojama, kad šiemet šis rodiklis bus keturgubai didesnis.
Skolininkų teises ginančios organizacijos atstovas E. Kritikas teigia, kad iš 50 tūkst. organizacijos narių pernai nusižudė 330. „Klimaka“ pirmininkas Kyriakas Katsadoras prieš ketverius metus įkūrė pagalbos telefonu liniją, skirtą apie savižudybę galvojantiems žmonėms. „Prieš krizę per dieną pas mus kreipdavosi apie 30 žmonių, šiandien – iki 60-ies“, – sako psichiatras.
„Anksčiau skambindavo žmonės, turintys problemų šeimose ir dėl to norėję nusižudyti, dabar dauguma savo motyvus aiškina darbo netektimi“, – teigia K. Katsadoras.
Neseniai specialistas kalbėjo su 52 metų Michailiu: „2009-ųjų pabaigoje buvo uždarytas mažas baldų fabrikas, kuriame jis dirbo. Prieš kelis mėnesius jam nustojo mokėti bedarbio pašalpą. Michailis turi 13 tūkst. eurų skolų ir jau tris mėnesius nemokėjo nuomos. Jo žmona ir vaikai kaltina jį nesugebant susimokėti skolų. Jis man pasakė norįs pasikarti.“ K. Katsadoras šiam žmogui išrašė antidepresantų ir pasiūlė paduoti dokumentus bedarbio pašalpai pratęsti.
„Savižudybių skaičius tik didės, nes kasdien įvedama vis naujų taupymo priemonių ir vis daugiau verslų bankrutuoja, atsiranda daugiau bedarbių ir daugiau psichologinių problemų stumia žmones prie pavojingos ribos“, – konstatavo K. Katsadoras.
FAKTAI: Graikijos kredito reitingas
Reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino ilgalaikį Graikijos Vyriausybės skolinimosi reitingą nuo B iki CCC, žyminčio blogą valstybės finansų būklę.
Prognozuojama, kad šalies kredito reitingas per artimiausius 12–18 mėnesių gali būti toliau mažinamas.
Graikija pasauliniame „S&P“ reitinge užima žemesnes pozicijas nei Ekvadoras, Jamaika, Pakistanas.
Jei ES restruktūrizuos Graikijos skolą, „S&P“ tai vertins kaip šalies bankrotą, nes tai greičiausiai bus vykdoma kreditoriams nepalankiomis sąlygomis.
Ana Vengrovskaja
