Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialas pirmą kartą per visus savo darbo metus nebeturi kur dėti kraujo, nors dar pernai nuolat stigdavo tai vienos, tai kitos grupės.
Tapo auksiniu
Šiemet mandagiai išprašomi net ir nemokamai duoti kraujo atėję gyventojai.
Apie norinčiuosius jį parduoti nėra net kalbos.
Panevėžio kraujo centras atšaukė planuotas išvykas į apskrities miestus, kur su vietos įstaigomis buvo susitaręs, kad jų darbuotojai nemokamai duos kraujo.
„Mūsų saugyklos beveik sausakimšos kraujo ir jo preparatų. Kai kurių galiojimas baigiasi, turėsime išmesti. Todėl negalime kaupti dar didesnių atsargų“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio kraujo centro donorų ir kraujo komponentų gamybos skyriaus vedėja Danutė Motuzienė.
Tačiau tokiais stebuklais, kai nemokamų donorų kraujo ne tik netrūksta, bet dar ir per daug, prasidėję metai šiurpina ligonius ir medikus.
Mat tai įvyko dėl to, kad valdžia nuo šių metų sumanė taupyti ir kraują, kuris reikalingas onkologiniams, chirurginiams ir kitiems ligoniams gydyti. Tiksliau – taupomi pinigai, už kuriuos buvo perkamas kraujas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtino indikacijas, kai ligoniui gali būti atliekamas kraujo perpylimas ar skiriami kraujo preparatai – eritrocitai, trombocitai, plazma.
Be to, ligoninės iš kraujo centrų nebegauna kraujo ir jo komponentų nemokamai – ligonių kasos jo nebenuperka. Jos dabar privalo pirkti pačios, tačiau stokodamos pinigų neišgali įsigyti tiek, kiek jo reikia.
Medikai ligoniams mirti neleidžia. Patiems sunkiausiems nuperka kraujo, bet neduoda jo tiems, kurių sveikatos būklę galėtų pagerinti, kaip darydavo dar pernai.
Gydymo įstaigos gal kraujo ir įpirktų, jeigu jo kaina, palyginti su praėjusiais metais, SAM sprendimu, nebūtų pakelta kelis kartus. Už pernai 70 litų kainavusi kraujo maišelį šiemet nereikėtų mokėti 260 ir daugiau litų, priklausomai nuo kraujo komponentų sudėties.
Kadangi auksiniu tapusį kraują medikai ligoniams pila rečiau, Panevėžio kraujo centre susidarė jo perteklius.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas aiškina, kad gydymo įstaigoms už ligonių, kuriems reikalingas donorų kraujas, gydymą bus daugiau mokama, t. y. padidinta paslaugos kaina. Tačiau pastarosios teigia, kad ji toli gražu nepadengs kraujo pirkimo išlaidų.
Tikėtina, kad medikams teks spręsti dilemą – susimažinti atlyginimus, kad nupirktų daugiau kraujo ligoniams, arba įsigyti kraujo mažiau, bet uždirbti tiek pat. Ar verta spėlioti, ką jie rinksis?
Kol kas vadovaujasi sąžine
Panevėžio apskrities ligoninės Onkologijos skyriaus vedėja Birutė Šimkienė teigė, kad naujoji tvarka onkologams tiesiog suriša rankas. Pasak jos, iki šiol gydytojai rūpinosi, kad ligonių, kuriems taikoma chemoterapija, hemoglobinas būtų 100 g/l ir didesnis.
Kai kraujas stiprus, chemoterapija veiksmingesnė. Tad ligoniams skirdavo reikalingų kraujo komponentų.
Pagal naujas indikacijas, gerinti ant mažakraujystės ribos balansuojančiųjų kraujo jie neturėtų. Tačiau onkologai klausia, kur jiems dėti sveiką protą ir sąžinę, kurie sako, kad žmogui galima padėti.
Neseniai B.Šimkienė skyrė kraujo preparatų vienai ligonei, kurios hemoglobino rodikliai (apie 88 g/l), sveikatos apsaugos funkcionierių akimis, nebuvo kritiški ir ji galėtų apsieiti be donoro kraujo.
Tačiau gydytoja vis tiek skyrė, nes ligonės Vilniuje laukia sudėtinga operacija.
Onkologė puikiai supranta, kokios gali būti pasekmės, jeigu ši moteris ant operacinio stalo atsiguls nusilpusi. Tačiau formaliai medikė būtų visiškai teisi, jeigu būtų nusprendusi nepilti ligonei kraujo.
Ji būtų sutaupiusi ligoninei pinigų.
Vienas maišelis kraujo preparato, priklausomai nuo jo sudėties, kainuoja 260–290 litų. Ligoniui, kad būtų gerokai pakeltas hemoglobino kiekis kraujyje, reikia 3–4 maišelių.
„Kai kuriems onkologiniams ligoniams kraujo pylimą galėtų pakeisti vaistas eritropoetinas, kuris anksčiau buvo kompensuojamas, o dabar ne. Jis labai brangus, todėl žmonės neįperka.
Tiesą sakant, daugelis neįstengia nusipirkti ir kelias dešimtis litų kainuojančių vaistų, ką jau kalbėti apie brangesnius“, – paaiškino B.Šimkienė.
Onkologė svarstė, kad nori nenori gydytojams teks pyktis su savo sąžine ir taupyti kraują. Kitaip esą ligoninė nepakels finansinės naštos.
Nesuinteresuoti
Intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Eugenija Reinikovienė teigė bent jau kol kas nesukanti sau galvos dėl pinigų.
„Mūsų ligoniai sunkūs. Visi, kuriems reikia kraujo, jį gauna. Nei anksčiau, nei dabar jis nebuvo be reikalo pilamas“, – tikino ji.
Reanimatologė tik stebėjosi kelis kartus išaugusia kraujo komponentų kaina.
„Kraujas daugiausia nemokamų donorų, o jo kaina – kosminė“, – sakė ji.
Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiasis chirurgas Remigijus Samuolis mėgino negąsdinti ligonių – sakė, kad jiems gydytojai neleis mirti, bet prisipažino, kad naujoji tvarka kelia nerimą.
Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Albinas Ivonaitis neatmeta galimybės, kad teks kreiptis į ministeriją su prašymu koreguoti naująją tvarką.
Jo teigimu, padidėjusios gydymo paslaugų kainos nekompensuos išlaidų kraujui ir jo komponentams pirkti. Apskaičiuota, kad ligoninei per metus tam papildomai prireiks maždaug 400 tūkstančių litų.
„Įstaigai tai – dideli pinigai. Vadinasi, ko nors turėsime atsisakyti, šį tą mažinti. Mums iš tiesų neramu“, – kalbėjo pavaduotojas.
Medikai prisipažino, kad jie dabar visai nesuinteresuoti prašyti ligonių artimųjų nemokamai duoti kraujo. Pasak jų, jokio skirtumo, nes bet kokiu atveju kraujo teks pirkti.
Gydytojai nežino, kaip paaiškinti ligonių giminėms, kurie siūlosi dovanoti savo kraujo, kad sergančiajam jo nepils, nes už nemokamai duotąjį vis tiek turės mokėti Kraujo centrui.
Inga SMALSKIENĖ
