Rytų Europos ūkiai, kuriems buvo prognozuotas smukimas, tikriausiai patirs tik „minkštą nusileidimą“, o Baltijos šalyse krizę, dėl kurios tektų atsisakyti vietos valiutų sąsajos su euru, galėtų sukelti tik didelio banko žlugimas, rašo įtakingas verslo leidinys „The Economist“.
Estijos ūkio plėtra sulėtėjo nuo daugiau kaip 10 proc. iki vos 4,5 procento. Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje, pernai vasarą padidėjusi net 25 proc., šiuo metu auga tik maždaug 10 procentų.
Didžiąją dalį Baltijos šalių bankų sistemos valdantys užsienio bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas. Pasak leidinio, net jei dalis skolininkų nepajėgtų mokėti būsto paskolų, ši našta bankams būtų pakenčiama.
Visgi Europos Komisijos (EK) tokia padėtis netenkina, ypač Latvijos atveju. Kiek anksčiau šią savaitę Komisija įspėjo Rygą apie galimą „kietą nusileidimą“, jei vyriausybė vėl nesiims fiskalinės politikos griežtinimo.
Didžioji dalis kitų Rytų Europos šalių išlaiko laisvai svyruojantį nacionalinės valiutos kursą. Nemažai jų pastaruoju metu padidino palūkanų normas - Rumunija visu procentiniu punktu, kad pažabotų infliaciją. Kainų augimas kelia pavojų ir šių šalių konkurencingumui, ir jų galimybėms įsivesti eurą.
„The Economist“ teigimu, rinkos stebėtinai tolerantiškai vertina sumažėjusį Rytų Europos šalių pasiryžimą siekti reformų įstojus į Europos Sąjungą (ES). Darbo išlaidos šiose rinkose vis dar yra menkos, palyginti su euro zona, ir augimo perspektyvos iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogos. Tačiau vis labiau nerimaujama dėl konkurencingumo ilgesnės trukmės laikotarpiu.
Ekspertų vertinimais, šiuo metu geriausias plėtros perspektyvas turi Slovakija, daugiausia dėl ryžtingų (ir nepopuliarių) politinių priemonių, kurių ėmėsi ankstesnė vyriausybė. Slovakija tikisi įsivesti eurą 2009 metais, ES šiuo metu nagrinėja šalies rodiklius ir paskelbs savo nuosprendį balandžio mėnesį. Augant užsienio investicijoms ir sparčiai augant ūkiui, padidėjo įplaukos iš mokesčių ir sumažėjo biudžeto deficitas. Tačiau didelių sunkumų šaliai vis dar kelia infliacija. Šiemet infliacija turėtų sumažėti iki 2,7 proc., ir tai atitiktų narystei euro zonoje taikomą kriterijų, tačiau vartojimo kainų augimą sulėtins dirbtinės (ir netvarios) vienkartinės energetikos kainų kontrolės priemonės.
Šalys, susiejusios savo valiutą su euru, praranda nepriklausomybę pinigų politikoje ir neįgyja visų privalumų. Pasak buvusio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiojo ekonomisto Willemo Buiterio, kai kurios šalys galėtų apsvarstyti galimybę vienašališkai įsivesti eurą. Europos centriniam bankui ir Europos Komisijai tai nepatiktų, tačiau jie negalėtų užkirsti tam kelio.
Tai „The Economist“ nuomonė.
Balsas.lt atkreipia skaitytojų dėmesį, kad Lietuvoje nėra „vieno didelio banko“, kuris galėtų žlugti. Lietuvos bankų sektorius didžiausia dalimi priklauso Skandinavijos, Vokietijos ir kitoms užsienio kapitalo bankų sistemomis.
Daugiau:
Latvijoje
Infliacija Latvijoje pasiekė 15,8 proc. 2008.02.08
Kalvitis - už infliaciją 2008.02.12
Latvijos bankai - turtingiausi Baltijos šalyse 2008.02.09
Nekilnojamojo turto euforija Latvijoje baigėsi 2008.01.25
Latvijos bankai pripažino, kad kyla problemų dėl paskolų grąžinimo 2008.01.31
JAV bankas netikėtai uždarė savo sąskaitas Latvijoje 2007.07.02
Lietuvoje
Prezidentas: infliaciją gali sutramdyti tik subalansuotas biudžetas 2007.12.03
Lietuvos bankas įspėja dėl biudžeto deficito 2008.02.01
Lietuvos bankas: BVP ir infliacija didės 2008.01.25 10:28
Užsienio prekybos deficitas didėja kasmet 2008.02.08
Atlyginimai nebespėja paskui infliaciją 2007.12.12
G.Kirkilas: infliacija Latvijoje kelia nerimą ir Lietuvai 2007.11.06
