Šalyje šiuo metu trūksta nuo 20 000 iki 50 000 gydytojų. Tai ypatingai veikia sveikatos apsaugos sistemą, kuri ir taip stipriai nualinta pandemijos, kurios metu dauguma ligoninių virto COVID-19 centrais, o visos kitos sveikatos paslaugos tapo tik antraeiliu dalyku, skelbia politico.eu.
Pandemija parodys: yra svarbesnių dalykų
Gydytojų teigimu, pandemijai praėjus, taps akivaizdu, kad yra kur kas rimtesnių problemų ir gali prireikti ne vienerių metų joms išspręsti. Krokuvos ekonomikos universiteto atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad beveik 30 proc. gydytojų po COVID-19 krizės ketina sumažinti savo darbo krūvį arba keisti darbo pobūdį, 9 proc. planuoja emigruoti, o 6 proc. svarsto mesti gydytojo profesiją.
„Sveikatos apsaugos sistema šiuo metu kenčia nuo ypatingo personalo trūkumo. Gydytojai išvyksta dirbti į privatų sektorių kitose Europos Sąjungos šalyse“, − teigia gydytojas reumatologas ir OZZL Gydytojų sąjungos regiono vadovas Bartosz Fiałek iš Bydgoščiaus.
Gydytojų išvykimai yra iš dalies susiję su sumenkusiais biudžetais. Lenkija, ES terminais, yra viena iš mažiausiai sveikatos apsaugai skiriančių šalių − vos 5,3 proc. BVP.
Negana to, mažiau gydytojų baigia medicinos mokslų įstaigas. Lenkija vis dar kenčia nuo drastiško studijų vietų sumažinimo 1990-aisiais ir 2000-aisiais, nepaisant to, kad pastaruoju metu mokymosi vietų skaičius didėja.
Įvertinus tai, kad dalis gydytojų išeina į pensiją, šie studijų vietų mažinimai savu laiku sukūrė didžiulę spragą tarp kartų, kurią imtasi spręsti tik pastaruoju metu. Dėl to Lenkija vis dar kenčia nuo to, kad vienam gyventojui tenka mažiausiai gydytojų visoje ES po Kipro − tik 2,4 gydytojo 1000-iui lenkų, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis − 3,7, rodo 2017 metų Pasaulio banko duomenys.
Vakarų kryptimi
OZZL ir Lenkijos gydytojų rūmai (LGR), Lenkijos gydytojų savivaldos institucija, pradėjo kelti pavojaus signalus balandžio mėnesį, pranešus, kad per 2021 metų pirmąjį ketvirtį net 200 gydytojų kreipėsi dėl darbo užsienyje.
„Dar niekuomet nebuvo tokio didelio skaičiaus per vieną metų ketvirtį“, − Lenkijos žiniasklaidos agentūrai sakė LGR vadovas Andrzej Matyja. Jis perspėjo apie gresiančią „katastrofą“, jei vyriausybė greitai nepadidins išlaidų sveikatos priežiūrai ir nepagerins medicinos darbuotojų darbo sąlygų.
Matyja neseniai patvirtintą vyriausybės planą padidinti specialistų mėnesinį bruto darbo užmokestį nuo 1 485 eurų iki 1 489 eurų pavadino „gėdingu“.
„Tokios idėjos neskatina žmonių dirbti šioje šalyje“, − teigė A. Matyja.
Liepą savo „Twitter“ žinutėje gydytojas Jakub Kosikowski pasidalino liūdna informacija − šalyje uždaryta viena onkologijos ligoninė, penki pediatrijos, trys ginekologijos ir akušerijos, du bendrosios medicinos, du neurologijos, du chirurgijos skyriai, taip pat penki kardiologijos ir kraujagyslių chirurgijos skyriai. Ir visa tai nutiko tik nuo liepos 1 d. Visi šie skyriai uždaryti penkiolikoje skirtingų Lenkijos miestų.
Vienas iš geriausių šalies medicinos žurnalų taip pat nupiešė niūrų vaizdą apie plačiai paplitusius uždarymus, kur ypač nukentėjo pediatrijos ir vidaus ligų sritys. Pagal žiniasklaidos turimą informaciją, vienam penktadaliui vyresnio amžiaus ar jau pensijoje esančių gydytojų metus darbą, jų pakeisti nebus kuo.
Lenkijos sveikatos ministerija ne iš karto atsakė į „Politico“ komentarus.
Parodykite pinigus
Nors nepakankamas sveikatos priežiūros finansavimas Lenkijoje jau daugelį metų yra problema, ją dar labiau paaštrino pandemija, nes ligoninės pirmenybę teikė COVID-19 priežiūrai, o ne kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms.
Vyriausybė žada ženkliai padidinti išlaidas sveikatos apsaugai − iki 2027 metų jai skirti 7 proc. BVP.
Fiałek abejoja, ar padidinus finansavimą, problema bus išspręsta − jo manymu, būtina skubi reorganizacija. Vienas iš sprendimų, anot jo, būtų įsteigti daugiau poliklinikų, kuriose būtų atliekama diagnostika ir gydomi lengvesni sveikatos sutrikimo atvejai taip atlaisvinant ligonines skubiai medicinos pagalbai.
Paveikti miestai tikisi, kad situacija greitu laiku pagerės.
Elblinge, 118 000 gyventojų turinčiame šiaurės Lenkijos miestelyje, vienoje ligoninėje uždarytas neurologinis skyrius turėtų vėl atverti duris rugsėjį, teigia slaugytojų direktorė Bożena Ropelewska. Jos teigimu, šiuo metu keturi gydytojai atlieka dvylikos ar keturiolikos gydytojų darbą, tačiau jie bent jau turi galimybę pervežti papildomus pacientus į netoliese (už 60 km) esantį Gdanską.
„Toks miestelis kaip Elblingas neturėtų likti be neurologijos skyriaus“, − sako B. Ropelewska.
„Mes gydytojų ieškome visoje Lenkijoje. Problema ta, kad neurologija nėra populiarus pasirinkimas jaunų gydytojų tarpe. Būtent taip atsiranda personalo trūkumas, kai vyresni gydytojai išeina į pensiją“, − aiškina ji.
Už pacientų teises atsakingas ombudsmenas sako matąs problemą, tačiau tvirtina, kad nepadaugėjo pacientų skundų dėl nepakankamų galimybių sulaukti reikiamo gydymo. Elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime pacientų teisių ombudsmenas Grzegorz Błażewicz sakė, jog jis „paprašė paaiškinimų bylose dėl skyrių veiklos sustabdymo ar nutraukimo bei iškilusios grėsmės apriboti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį“.
Tam tikro palengvėjimo galima sulaukti per ES atkūrimo fondą, kuris šiuo metu yra šalių narių pasirašymo procese. Planuojama, kad Lenkijos sveikatos priežiūros sistema gaus 4,5 milijardo eurų paramą, įskaitant 700 milijonų eurų vietinėms ligoninėms.
Vyriausybė taip pat deda daugiau pastangų, siekdama paruošti daugiau gydytojų. Numatoma, kad medicinos mokyklose ateinančiais mokslo metais studentams bus skirtos 9 029 vietos − 346 vietomis daugiau nei pernai.
