„Iš praktinės, įgyvendinamosios pusės matome, kaip yra įgyvendinama, kas gali būti. (...) Gali būti taip, kad tolimasis susisiekimas liks tik Centrinėje Lietuvoje, o atokesni, regioniniai tolimojo susisiekimo maršrutai numirs. Ne dėl kažkokių sprendimų, o dėl ekonominės logikos“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete surengtų klausymų metu kalbėjo G. Nakutis.
„Naujai ateinantys vežėjai akivaizdžiai rinksis tuos maršrutus, kur yra daugiau keleivių, tarp didžiųjų miestų. Vežėjai dabartiniai dirba ir pelninguose, ir nuostolinguose maršrutuose, atėjus naujiems vežėjams į pelningus maršrutus, keleivių skaičius pasidalins tarp vežėjų, pelningumas sumažės“, – aiškino jis.
Kritikos reformai negailėjo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė, aiškinusi, kad daliai regionų pokyčiai sukėlė „nemažai neigiamų pasekmių“.
„Ruošdamiesi posėdžiui apklausėme visas savivaldybes, kad sužinotume realią situaciją, kaip ši reforma palietė konkrečiai kiekvieną savivaldybę. Noriu pažymėti, kad daliai savivaldybių jokios naudos neatnešė, jokio pokyčio neįvyko, tačiau kitai daliai savivaldybių sukėlė nemažai neigiamų pasekmių“, – sakė D. Sujetaitė.
„Matome, kad įsigaliojus pertvarkai, vežėjai turėjo galimybę optimizuoti maršrutus. Buvo atsisakyta nepelningų maršrutų arba dalis nesugebėjo atitikti keliamų reikalavimų autobusams, dėl transporto amžiaus ir pan.“, – teigė ji.
D. Sujetaitė pažymėjo, kad nemaža dalis maršrutų sumažėjo Rytų Lietuvoje, maršrutuose į Visaginą, Ignaliną, kitus miestus Vilniaus rajone, tačiau problemų patiria ir Vakarų Lietuvoje esantys miestai.
Tai patvirtino Šilalės rajono meras Tadas Bartkus, kalbėjęs, kad per pastaruosius metus beveik dviem trečdaliais sumažėjo vykdomų maršrutų skaičius.
„Situacija Vakarų Lietuvoje yra liūdnai tragiška. Per pastaruosius trejus metus, (...) iš 17 maršrutų netekome 11, liko 6 maršrutai. Pagal naujausius duomenis, nuo šių metų pabaigos neteksime ir maršruto į Vilnių, liks 5 maršrutai, praktiškai liekame be jokio susisiekimo su didžiaisiais miestais“, – tikino jis.
LTSA: dėl reisų mažėjimo kalta ne reforma
Vis tik Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius akcentavo, kad dėl reisų mažėjimo yra kalta ne reforma, o vežėjai maršrutų skaičių mažinti pradėjo dar iki įsigaliojant pokyčiams praeitų metų viduryje.
„Girdėjome, kad dėl reisų mažėjimo kalta reforma, tai noriu paneigti šį gandą. Ne reforma kalta ir tai ne jos pasekmė. 2021 m. gruodį turime 320 maršrutų ir 925 reisus, per 2022 m. visi vežėjai sistemingai mažino maršrutų skaičių ir pačių reisų skaičių. Iki 2023 m. liepos mėnesio vežėjai visiškai susimažino maršrutų ir reisų skaičių“, – pabrėžė G. Lukošius.
„Tai buvo visiškai teisinis pagrindas. Tuo metu kodeksas negaliojo, bet galiojo reguliuojamos susisiekimo ministro taisyklės, kurios nedraudė vežėjams patiems, savo iniciatyva, mažinti reisų ir maršrutų skaičius“, – sakė jis.
Praeitais metais priimtomis Kelių transporto kodekso pataisomis įtvirtintas laisvas reguliuojamas verslo modelis vežėjams, vežantiems keleivius tarpmiestiniais autobusais reguliaraus susisiekimo maršrutais.
Esamiems vežėjams sklandžiai pereiti prie naujo verslo modelio buvo numatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.
Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma, anot Susisiekimo ministerijos, suteikia privalumų keleiviams – reguliarių maršrutų autobusais bus galima pasiekti visus Lietuvos regionus. Teikiant viešąją paslaugą, turi būti užtikrinti autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi.
Tarpmiestinių autobusų maršrutai turi atitikti nustatytus reikalavimus dėl minimalaus maršruto ilgio ir autobusų reisų dažnumo, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus maršruto pradžios ir pabaigos miestuose. Siekiant užtikrinti patogesnes jungtis, autobusų maršrutai gali prasidėti ir baigtis ne tik autobusų stotyje, bet ir oro uoste. Tarpmiestinių autobusų maršrutus nustato, keičia ar panaikina LTSA.
Pagal nustatytus reikalavimus tolimojo susisiekimo autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų (nuo 2026 m. – ne senesni kaip 10 metų), autobusų stotys turi tapti modernesnės ir patogesnės keleiviams.
Reformuojant tarpmiestinio susisiekimo autobusais sistemą įgyvendinamas 2020 m. Konkurencijos tarybos reikalavimas užtikrinti vežėjų konkurenciją šių paslaugų rinkoje.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusio Kelių transporto kodekso nuostatos turėjo reikšmingos įtakos vežėjams priimant sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo. Dalis vežėjų analizavo tolimojo susisiekimo maršrutus ir jų reisus, o nuostolingų maršrutų savo iniciatyva atsisakė. Per 7 šių metų mėnesius iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, palikdamos rinkoje veikti 28 keleivių vežėjus. Visi šie veiksmai turėjo neigiamos įtakos keleiviams.
Paskelbtame sąraše – 189 unikalūs maršrutai. Tai yra esamas maršrutų tinklas, kuris nusistovėjęs per 30 metų ir prie kurio keleiviai jau yra pripratę. Tačiau keleri metai iš eilės maršrutų ir reisų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėjo, informavo LTSA.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios dienos trečdaliu sumažėjo galimybės keliauti tolimojo susisiekimo autobusais: 33 proc. sumažėjo reisų skaičius ir 28 proc. – maršrutų. Nauji ir esami rinkos dalyviai turi visas galimybes atnaujinti keleivių vežimą šiais maršrutais, susigrąžinti buvusius keleivius ir iš naujo formuoti keleivių keliavimo įpročius renkantis viešąjį transportą. Grįžus keleiviams vežėjai, anot LTSA, dar labiau galėtų praplėsti keliavimo galimybes ir išspręsti dalies miestų susisiekimo problemas.
