Nekantriai lauktoje tyrimo, kuriam vadovavo seras Johnas Chilcotas, ataskaitoje pateikiamas itin kritiškas britų vaidmens JAV vadovaujamame kare vertinimas ir išsamiai aprašomi klaidingi žvalgybos duomenys, abejotini teisiniai invazijos pagrindai ir netinkamas pasirengimas okupacijai.
Britanija dislokavo karius Irake, kai dar nebuvo išnaudotos visos diplomatinės priemonės, ir tai padarė tokiu metu, kai „nebuvo jokios neišvengiamos (tuometinio Irako vadovo) Saddamo Husseino grėsmės“, rašoma ataskaitoje.
Dokumentas taip pat atskleidė, kad T.Blairas dar 2002 metų liepą, likus beveik metams iki invazijos, tuometiniam JAV prezidentui George'ui W. Bushui parašė: „Būsiu su jumis, kad ir kas būtų“.
Trečiadienį T.Blairas dvi valandas trukusioje spaudos konferencijoje emocingai gynė savo sprendimus dėl Irako. „Tikiu, kad priėmėme teisingą sprendimą, ir pasaulis yra geresnis ir saugesnis“, – sakė jis žurnalistams.
T.Blairo balsas drebėjo, kai jis sakė, jog už klaidas planuojant šį karą, kuris smarkiai suskaldė Britaniją, „aš labiau liūdžiu, apgailestauju ir atsiprašinėju nei jūs kada galėtumėte pamanyti ar patikėti“.
Paskelbus ataskaitą, Londone buvo surengta antikarinė demonstracija, kurios dalyviai skandavo: „Blairas melavo, tūkstančiai žuvo“ ir „Karo nusikaltėlis Tony Blairas“.
Laikraščiai taip pat buvo negailestingi buvusiam vyriausybės vadovui. „Privatus Blairo karas“, – skelbė antraštė pirmajame „The Times“ puslapyje.
„Apgaulės monstras“, – negailestingai kirto buvusiam premjerui „Daily Mail“.
Po britų ir amerikiečių karių invazijos per šešerius metus žuvo apie 150 tūkst. irakiečių, o šalis nugrimzdo į chaosą, ir tai sudarė tinkamas sąlygas iškilti tokioms džihadistų grupuotėms, kaip „Islamo valstybė“.
