Daugiau kaip pusę šimto koncertų dviem vasaros mėnesiams parengęs Kristupo vasaros festivalis žada aukščiausios kokybės programą, tačiau tradiciškai pasigenda valdžios požiūrio į šį renginį kaip į atsiperkančią investiciją ir kultūrinio turizmo skatintoją.
Šįmet festivalis žada naujovių - plečiasi jo geografija, atsiranda naujos koncertų vietos Vilniuje - klausytojus kvies Valdovų rūmų didžioji salė ir Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose.
Nors po metų pertraukos atgijo gitaros muzikos ciklas „Kristupo gitaros“, tačiau buvusiam ciklui „Kristupo klavyrai“ tęsti vis pritrūksta lėšų. Vis dėlto rengėjai džiaugiasi nenutrūkstančiu Sakralinės muzikos valandų ciklu festivalyje, kurį ištikimai remia Juozo Kazicko paramos fondas, todėl visi šio ciklo koncertai Šv. Kazimiero bažnyčioje - nemokami.
Bus naujovių ir festivalio programoje - pirmą kartą skambės senoji muzika, grigališkasis choralas, nebus užmirštas ir džiazas. Klausytojai turės progos pirmą kartą išgirsti „kišenine“ vadinama klasikinę gitarą čarangą ir ja atliekamas „Kreolų mišias“.
Liepos 1-ąją festivalį Nacionaliniame dramos teatre pradės unikalus kolektyvas iš Lenkijos - muzikinės komedijos meistrų kvartetas „Mozart Group“, pakviestas Lenkijos instituto Vilniuje. Pasak šio instituto direktorės Malgožatos Kasner (Malgorzata Kasner), baigę Lodzės aukštąją muzikos mokyklą, visi kvarteto nariai yra aukščiausio lygio profesionalai, labai populiarūs Lenkijoje, kur klesti klasikinės muzikos kabareto žanras. Klasikinės muzikos perlus atliekantis kvartetas klausytojų džiaugsmui moka net žaisti su klasikine muzika ir instrumentais, sukeldami ovacijas visame pasaulyje.
Tarp šių metų festivalio svečių bus ir greičiausiu pasaulio gitaristu pripažįstamas virtuozas Jošas Stefanas (Joscho Stephan), ir jo kvartetas iš Vokietijos, sau lygių pasaulyje neturintis fado gitaristas Rikardas Pareira (Ricardo Parreira) iš Portugalijos, paskutinysis Mstislavo Rostropovičiaus mokinys violončelistas Ivanas Monigetis (Ivan Monighetti), vienas profesionaliausių grigališkojo choralo ansamblių „Trecanum“ iš Prancūzijos, autentiškai viduramžių instrumentais grojantis senosios muzikos ansamblis „L'Incantari“ iš Ispanijos, senas tradicijas puoselėjantis mažųjų dainininkų choras iš Prancūzijos, per daugiau kaip pusę šimtmečio jau apkeliavęs daugiau kaip 90 valstybių.
Gausus festivalyje ir lietuvių muzikų būrys, kai kurie iš jų pasirodys netikėtame amplua, pavyzdžiui, Lilija Gubaidulina dainuos romansus kartu su Eugenijumi Chrebtovu, o štai neeilinių gabumų akordeonininkas Martynas Levickis festivaliui parengė visą rečitalį „Misija - akordeonas“. Lietuviškoje programoje skambės ir „Aktorių trio“, Nedos Malūnavičiūtės, Juditos Leitaitės, Liubos Nazarenko, Evelinos Sašenko, Liudo Mikalausko, Egidijaus Bavikino, kitų atlikėjų balsai.
Dramatiško kūrybinio likimo smuikininkės Elenos Strazdaitės-Bekerienės gimimo šimtmetį festivalis prisimins koncertu „Vilniaus smuiko legendos“, kuriame grieš ir smuikininkės vaikaitis Martynas Švėgžda fon Bekeris (von Bekker).
Festivalio koncertai vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Šv. Kazimiero bažnyčioje, LDK valdovų rūmuose, VU botanikos sode Kairėnų, taip pat Šešuolėlių (Širvintų r.) ir Bistrampolio (Panevėžio r.) dvaruose.
„Mūsų festivalis pagimdytas ieškant aukštos kokybės, įdėta labai daug darbo kuriant šį produktą. Tarnaujame publikai, žmonėms - Vilnius vasarą nėra užkampis, atvyksta daug kultūringų žmonių, ieškančių kokybiškų renginių. Tačiau valdantieji, politikai tokio produkto nevertina - dabar mes esam prašytojai, nors tai mūsų turi prašyti, o ne mes!“, - emocingai spaudos konferencijoje kalbėjo Kristupo vasaros festivalio meno vadovas profesorius Donatas Katkus.
Festivalio direktorė Jurgita Murauskienė antrina, kad į daug metų rengiamą ir puikiai vertinamą festivalį valdžios žmonės žiūri ne kaip į atsiperkančią investiciją, bet kaip į „ubagėlius“, nors festivalis galėtų pritraukti kultūrinį turizmą, temine linija sujungti prikeltus Lietuvos dvarus, kur klausytojai gautų ne tik koncertą, bet ir papildomą servisą.
Pasak direktorės, Kultūros ministerija šių metų festivaliui atriekė 100 tūkst. Lt, Vilniaus miesto savivaldybė - per 30 tūkst. Lt, nors tokios programos, trukmės ir kokybės festivaliui reikėtų apie pusę milijono litų.
