K. Kaikarienė užsuko pas kailių meistrę tikėdamasi, jog ši gana greitai pakoreguos jos mėgstamą kailinę liemenę. Kol laukė rezultato, viešojoje erdvėje visuomet efektingai atrodanti moteris dairėsi po dizainerės parduotuvę.
„Skirtingų kailių, ilgių, formų, dizainų ir net spalvų kailiniai mane tiesiog užbūrė. Edita, pamačiusi, kaip sukinėjuosi prieš veidrodį, pasiūlė paskolinta visas patikusias grožybes fotosesijai, jei tik kada sugalvosiu tokią surengti. Kadangi dar turėjau kurį laiką laukti liemenės, nė pati nepajutau, kaip su glėbiu kailių atsidūriau pas Gediminą“, - pasakojo vietoje nenustygstanti švenčių planuotoja.
K.Kaikarienė kailinių nebuvo nešiojusi iki pernai metų. Jai tiesiog jų nereikėdavo. Tačiau, kartą užsukusi į kailių saloną, grįžusi namo įspūdžiais apie išvystas grožybes pasidalino su vyru, plastikos chirurgu Vygintu Kaikariu. Jis žmonos entuziastingą pasakojimą suprato kaip užuominą – prieš metų pabaigą Kristina buvo apdovanota šviesios spalvos dirbiniu iš audinės kailio.
Vidutinio ilgio viršutinį žieminį drabužį V. Kaikariui padėjo išrinkti ir prie dovanos prisidėjo K. Kaikarienės tėtis.
„Man užtenka ir vienų kailinių. Nežinau, nei kas juos sukūrė, nei kas pasiuvo. Garsių vardų nesivaikau. Drabužis man tiesiog turi patikti. Kaip ir kiekviena moteris esu šiek tiek šarka, bet ne daiktų vergė“, - patikino K. Kaikarienė.
Dovanotuosius kailinius itin mėgstanti žinoma švenčių rengėja sakė – vizitas pas E. Vendziulienę buvo itin naudingas, nes ji sužinojo vertingos informacijos, kaip juos prižiūrėti.
Patariama kailinių pamušalą tiek žiemą, tiek vasarą pakvėpinti patinkančiais kvepalais, nes tuomet prie jų nė iš tolo nesiartins drabužių kandys. Tam pačiam tikslui spintoje galima laikyti ir kaštonus. Kailio negalima dėti į polietileninį maišą, nes negaudamas oro jis perdžiūna ir plyšta.
„Ir tai tik dalis vertingų žinių, kurias išgirdau. Tuo, kas man paliko įspūdį, pasidalinau socialiniuose tinkluose. Juk ne kiekvieną dieną išgirsti tikrai vertingų patarimų iš meistro“, - sakė K. Kaikarienė.
