Nežinia iš kur kilęs noras gyventi būtent Italijoje neapleido Kristinos ilgą laiką, o dabar ji čia susikūrė namus, šeimą ir susirado mylimą darbą. Pasidalinti Italijos žavesiu Kristina sumanė ir su laidos „Lietuvis per lietuvį“ komanda.
Apie Italiją svajojo nuo vaikystės
Įstojusi studijuoti vokiečių filologiją į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, K. Raguckaitė iškart papildomai ėmėsi mokytis ir italų kalbos. Sako, visuomet norėjo ją mokėti.
Baigus studijas, nors galėjo vykti į Vokietiją, nes puikiai mokėjo kalbą, noras kelti sparnus į Italiją neblėso, veikiau priešingai – vis augo. Tolimose svajonėse buvusi šalis ir noras ten gyventi tapo vis realesnis.
„2002 metais, baigusi studijas, tiesiog išvykau. Nėra logiško paaiškinimo, man labai reikėjo važiuoti į Italiją nuo mažumės, užėjo noras ir viskas. Man buvo penkeri ir aš jau įsivaizdavau, kaip gyvensiu Italijoje“, – juokiasi ji.
Kadangi neturėjo priežasties išvykimui, Kristina ėmė ir užsirašė į Turino universitetą, ėmėsi studijuoti žurnalistikos specialybės. Moteris juokauja, kad tai buvo pasiteisinimas išvykti.
Tik nuvykus į išsvajotąjį kraštą viskas nesiklostė taip puikiai, kaip norėjosi. Teko prisitaikyti ne tik prie kitokios kultūros, bet ir kitų žmonių.
„Pradžioje buvo visko, nes italams lietuviai neegzistavo, egzistavo rusai, nesvarbu, buvome okupuoti ar ne, mes visi jų akimis buvome rusai“, – atvirauja moteris ir pasakoja, kad pasitaikė atvejų, kai buvo išvaryta iš baro ir išvadinta komuniste iš Rusijos, tačiau tokie nemalonūs incidentai jau praeityje.
Kasdien supa nuostabi gamta
Darbą rasti taip pat nebuvo lengva. Kadangi 2002-asiais Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai, teko klaidžioti po biurokratijos pinkles:
„Dokumentų pratęsimas, jų gavimas ir nesibaigiančios eilės buvo vargo vakarienė. Išduodavo leidimą gyventi, jeigu susirasdavai legalų darbą ir neturėdavai originalios leidimo gyventi kopijos, laukdavai, kol jį pratęs ir negalėdavai legaliai dirbti.
Leidimą gyventi išduodavo 6 mėnesiams, bet jo laukdavai 5-5,5 mėnesio. Tai reiškė, kad niekada negalėdavai dirbti legaliai, nes atsiimdavai ir iškart nešdavai prašymą vėl jį pratęsti.“
Jokiems sunkumams Kristina nepasidavė ir pasiekė savo – ėjo į įvairias agentūras, darbo pokalbius, kol galiausiai įsidarbino mėgstamoje veikloje. Šiandien ji yra įmonės, pardavinėjančios detales sunkiasvoriams automobiliams, traktoriams, vadybininkė.
„Mano pagrindinė rinka yra Vokietija, Austrija, Šveicarija, bet aš dirbu ir su Lietuva, Latvija, Estija. Per pusę pasaulio“, – priduria ji.
Pasiteiravus, kas Italijoje labiausiai žavi K. Raguckaitę, ji tik nusijuokia – čia nėra nieko, ko galėtum nemėgti:
„Skanus maistas, geras vynas. Bet kas mane labiausiai žavi, yra Italijos gamta. Įvairus gamtovaizdis – nuo kalnų iki jūros, iki lygumų. Visiems skoniams ir visų poreikiams.“
Neatmeta galimybės sugrįžti
Greičiausiai, sako ji, patinka ir šiaurėje gyvenantys italai, savo būdu labai primenantys lietuvius. Ji atvira – pietiečiai yra itin draugiški ir greitai randa bendrą kalbą, o štai šiauriečiai visiška jų priešingybė.
„Vis tik, šiauriečiai yra uždaresni, kol tavęs nepažįsta, jie laikosi atokiau, niekada per daug įkyriai nelenda į akis. Kartais gali pasirodyti, kad šalti žmonės, bet jie panašūs į lietuvius – mes laikomės atstumo ir nenorime per daug įkyrėti“, – lygina pašnekovė.
20 metų, praleistų Italijoje, neužgožė tėvynės ilgesio. Porą metų Kristina buvo Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė, tik vėliau, sako, neužteko nei laiko, nei jėgų prisidėti prie bendruomenės kūrimo.
Lietuvių kalba, lietuviškos tradicijos – visa tai įaugę į moters kraują, tad ji niekad sako neatmetanti galimybės kada nors sugrįžti gyventi į Lietuvą.
„Kartais būna visokių minčių. Sakau, gyvenime niekada nesakyk „niekada“. Kas žino, kaip viskas gali pasikeisti“, – šypteli pašnekovė ir priduria, kad Italijoje gimusios ir augusios dukros mieliau liktų Italijoje, tačiau pamažu ima domėtis ir Lietuva.
Kokie istorijos turtai slypi Turine bei kuo didžiuojasi italai, pamatykite laidoje „Lietuvis per lietuvį“ jau šį sekmadienį, 17.20 val., per žiūrimiausią televiziją TV3!
