Besikeičiantys gyventojų apsipirkimo įpročiai ne tik mažina prekybos tinklų apyvartą, bet ir diktuoja lentynų asortimentą. Sumažėjus pirkėjų perkamajai galiai, pardavėjams vis sunkiau nuspėti reikiamą maisto prekių užsakymų kiekį, o ne tokios būtinos brangesnės prekės dūla lentynose.
LŽ kalbinti šalies prekybos tinklų atstovai visi lyg susitarę teigia, kad iš prekių lentynų dar neteko išimti kokios nors kategorijos gaminių, tačiau neslepia - prekių parduodama vis mažiau, tenka utilizuoti vis daugiau gendančių produktų. Dėl to užsakoma mažiau prekių ir atidžiau stebimas produktų galiojimo laikas.
Neliko algų savaitės
"Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė LŽ sakė, jog atsižvelgiant į parduotuvių tinklo pardavimą matoma, kad labiausiai krito brangaus alkoholio pardavimas, ypač konjako. "Tačiau iš lentynų šie produktai nėra išimami, nes dar turi savo pirkėją. Labiausiai peržiūrėtos kosmetikos prekių lentynos, atsisakyta prekiauti tarp pirkėjų nepopuliarių gamintojų produkcija, pvz., brangiu kremu nuo raukšlių. Noriu pabrėžti, kad urmu iš lentynų išimti kokios nors prekių kategorijos dar neteko", - teigia R.Juodkienė. Anot jos, labai krito mėsos ir atvėsintų žuvų pardavimas, nes šios prekės pabrango dėl joms taikomų didesnių mokesčių. "Neparduotos trumpo galiojimo prekės, deja, utilizuojamos. Pardavimas nuolat stebimas, šių prekių užsakoma mažiau", - pasakoja ji.
Pasak pašnekovės, gerokai mažiau perkama kūdikiams skirtų prekių. "Išskirtinai sumažėjo kūdikių maisto ir sauskelnių pardavimas. Tai siejame su gana nedidelėmis šių gaminių kainomis Lenkijoje, ten užsiperkamas didesnis jų kiekis, be to, atsirado internetinių parduotuvių, kur lenkiškų prekių kainos šiek tiek didesnės, bet jos kainuoja pigiau nei Lietuvos parduotuvėse. Dabar jau matome, kad pardavimas daugmaž stabilizavosi ir mažiausiai krito prekyba asmens higienos priemonėmis. O tokias prekes kaip valikliai ar skalbimo milteliai gyventojai dabar perka beveik tik akcijų metu", - dėsto tendencijas R.Juodkienė. Jos teigimu, per ilgai lentynose užsigulėjusioms brangesnėms prekėms, siekiant jas išparduoti, taip pat neretai taikomos nuolaidos.
R.Juodkienės teigimu, šiuo metu tampa vis sunkiau planuoti užsakymus, nes anksčiau buvo nusistovėjusios atlyginimų ir pašalpų mokėjimo dienos, per kurias pardavimas gerokai išaugdavo. "Dabar akivaizdžiai matyti, kad algų savaitės nebėra. Galima manyti, kad atlyginimai vėluoja, o pirkėjai perka tada, kai turi pinigų. Pastebime ir tai, kad pirkėjas šiuo metu labai skaičiuoja ir svarsto, ko jam reikia ir kiek jis suvalgys", - sakė ji. O tai, anot jos, turi gana daug įtakos užsakymų kiekiui ir lentynų asortimentui.
Augina ir gamina patys
Parduotuvių tinklo IKI atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta LŽ sakė, kad sunkmečiu renkantis prekę kaina tampa svarbiu veiksniu, o tai gerokai keičia ir pirkėjų poreikius. "Populiaresnės tampa prekės, kurioms taikomos nuolaidos arba jos yra pigiausios savo kategorijoje. Nuo metų pradžios investuodami į akcijas pirkėjams padėjome sutaupyti daugiau kaip 30 mln. litų.
Kita vertus, siekiame, kad IKI parduotuvėse esantis asortimentas atitiktų kiekvieno pirkėjo kišenę ir poreikius, todėl iš lentynų nedingo ir geresnės kokybės produktai, nors ir nėra labai populiarūs", - sakė jis. Anot V.Lopetos, iš pardavimo matyti, kad gyventojai daugumą pirktų produktų naudoja gamindami maistą namie.
Tuo metu parduotuvių tinklo "Maxima" atstovė spaudai Renata Saulytė pažymėjo, kad šiuo metu yra sumažėjęs daržovių ir vaisių pardavimas, tai rodo, kad pavasarį aktyviai pirkę sėklas gyventojai šiuo metu maitinasi pačių išaugintu derliumi. "Labai netikėta, kad sunkmečiu nekrenta ekologiškų produktų pardavimas, o to buvo tikėtasi. Vadinasi, žmonėms kokybė vis dar svarbi, nors ir perka mažiau", - konstatuoja pašnekovė.
Tirpsta apyvarta
Nuo metų pradžios sparčiai krintanti bendrovei "Maxima LT" priklausančių parduotuvių apyvarta antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 9,2 proc. ir sudarė 1,2 mlrd. litų (be PVM). Tai 122 mln. litų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Didžiausias bendrovės pardavimo kritimas užfiksuotas liepos mėnesį, kai jis sumažėjo 15 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu. Tai didžiausias apyvartos kritimas nuo bendrovės veiklos pradžios.
Grupės "Rimi Baltic" pardavimas Baltijos šalyse per septynis šių metų mėnesius sudarė 2,404 mlrd. litų (be PVM). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grupės apyvarta sumažėjo 7,3 procento. Labiausiai ji krito Lietuvoje (8,7 proc.), kur per septynis mėnesius buvo parduota prekių už 495 mln. litų. Latvijoje pardavimas sumenko 8,1 proc., iki 1,2 mlrd. litų, o Estijoje - 5,1 proc., iki 738 mln. litų.
Liepą grupės "Rimi Baltic" pardavimas sudarė 67 mln. litų, t. y. 16,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Jolita Žvirblytė
