„Ar gali maža mergaitė, kuri daug laiko nematė motinos ir patyrė tokius išgyvenimus, kitą dieną ramiausiai šypsotis prieš filmavimo kamerą ir linksmai žaisti su triušiuku?“ – toks klausimas neramina Balsas.lt pašnekovę – kriminologę Rūtą Gajauskaitę.
Įtaria, kad galėjo apsvaiginti
Anot jos, tikėtina, kad taip elgtis gali vaikas, kuris buvo apsvaigintas cheminiais preparatais. Tačiau kokiais, Balsas.lt pašnekovė negalėjo įvardyti, nes, kaip pati sako, tiesiog nėra tos srities specialistė.
„Pateikiami gražūs santykiai primena fikciją. Pagrindo tokiems įtarimams yra. Analizavau filmuotą medžiagą iš autobusiuko, kuriuo buvo vežama mergaitė. Jos veidas buvo uždengtas, tačiau vienuose kadruose plaukų nesimatė, o kituose šie jau kyšojo žemiau pečių. Nors filmuota tuo pat metu“, – abejonėmis dalijosi R. Gajauskaitė.
Kriminologė įsitikinusi, kad dabar mergaitei bus daromas tikslingas poveikis. Todėl atėjus tam metui, kai jai teks atsidurti teisme, mažametė kalbės taip, kaip bus reikalinga vienai suinteresuotai pusei.
Išnešimo iš namų akimirkos
R. Gajauskaitė atkreipė dėmesį į mergaitės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei epizodus. Kriminologė siūlė peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame matyti iš namo į autobusą nešama mergaitė. „Tokiu būdu nešama mergaitė turėjo tiesiog nenustygti vietoje. Tačiau jos kojos buvo tiesios, tarsi suparalyžiuotos. Yra metodų, kaip galima tą padaryti. Kartais pakanka adatėle įdurti ir viskas, bet apie tai plačiau komentuoti tikrai negaliu“, – pasakojo Balsas.lt pašnekovė.
Kriminologė atkreipė dėmesį, kad mergaitės niekas nelaikė per pečius. Todėl, kad negriūtų žemyn mažametė turėjo apsivyti motinos kaklą. „Kam apskritai reikėjo mergaitę imti ant rankų? Juk tokio amžiaus vaikas yra labai guvus. Pasklido kalbos, kad L. Stankūnaitė repetavo nešimo procesą. Bet tai gali pasakyti tik ji pati. O mergaitė buvo paimta taip, kad natūraliai turėjo kažkur įsikibti“, – tikini R. Gajauskaitė.
Supranta, kad mergaitės neatgaus
R. Gajauskaitė pabrėžia, kad visuomenė, po drastiško mergaitės paėmimo iš senelių namų pradėjo į visą šią istoriją žvelgti plačiau.
„Apmaudu, bet visi supranta, kad mergaitės neatsiims ir niekas jos neatiduos. Visi tą supranta. Todėl žmonės nori padaryti tvarką ten, kur jos daugiausia nėra. Būtina keisti įstatymus, remtis politine kalba. Kas nebuvo padaryta anksčiau, tas turi būti padaryta dabar. Reikia „išvalyti“ tuos pareigūnus, kurie buvo prisilietę prie pedofilijos bylos ir vis tiek nieko nepadarė“, – pabrėžė Balsas.lt pašnekovė. Anot jos, svarbiausia veikti įstatymais pagrįsta kalba, o daužyti langus gali tik specialiai tam pakišti provokatoriai.
R. Gajauskaitė pridūrė, kad mažametė, kalbant iš pedofilijos bylos perspektyvų, yra tik kaip lakmuso popierėlis. „Pati pedofilijos byla yra tokia plati, o dabar ji suskaldyta į mažyčius gabalėlius. Ir žiūrint į kiekvieną tą gabalėlį rasti sąsajų darosi vis sudėtingiau. Kaip galėjo būti susijęs vaiko paėmimas ir perdavimas motinai su pedofilijos byla? Niekaip. Tačiau bylos nuspręsta nenagrinėti, kol tas nebus padaryta“, – piktinosi R. Gajauskaitė.
O apie pačią pedofilijos bylą, anot kriminologės, iš viso nėra ko šnekėti, nes reikia gelbėti mergaitę. R. Gajauskaitė įsitikinusi, kad N. Venckienės siekis matytis su mergaite yra įmanomas tik tuo atveju, jei abi pusės tokius susitikimus rengs policijos aplinkoje. Bet visa situacija šiuo metu yra komplikuota, todėl N. Venckienės prašymas teisme gali būti išnagrinėtas dar labai negreitai. Juolab, kad bus dedamos visos pastangos, jog tokie susitikimai neįvyktų.
Daugybė klaidų
Paprašyta įvardyti didžiausias teisėsaugos atstovų padarytas klaidas, kurios lėmė, kad visa ši istorija nuo kalno riedančios sniego gniūžtės principu sutryptų tiek daug žmonių likimų, R. Gajauskaitė teigė galinti apie tai parašyti storiausią knygą.
Pirmiausia, pareigūnai turėjo įvertinti su pedofilijos istorija susijusių pusių aplinkas. Anot R. Gajauskaitės, svarbūs galėjo būti net tokie klausimai, kaip „kuo dirbo L. Stankūnaitės ar Drąsiaus Kedžio tėvai? Kokie giminaičiai buvo susiję su kriminaliniu pasauliu? Kokios tragedijos yra lydėjusios šių šeimų artimuosius ir jų aplinką?“
Taip pat, R. Gajauskaitės teigimu, buvo svarbu įvertinti socialinę aplinką, kurioje gyveno pedofilijos istorijoje minimi žmonės. „Turto klausimai. Kaip jie buvo įgyti? Kaip iš menkos algos buvo galima įsigyti 100 tūkst. litų kainuojantį automobilį? Daugybė klausimų, kurie, pirmiausia, turėjo būti keliami ir po to ieškoma į juos atsakymų“, – įsitikinusi R. Gajauskaitė.
R. Gajauskaitė priminė versiją, kad D. Kedžiu galėjo būti pasinaudota „tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“. „Jis garsiai išsakė nepasitenkinimą tam tikrais klausimais. Jų įvardyti nebereikia, visi ir taip žino. Todėl įvykdžius dvigubą žmogžudystę nereikėjo daug proto suversti kaltę ant D. Kedžio pečių. Prisiminus jo nužudymo (mirties) aplinkybes, galima įtarti, kad D. Kedys buvo laikomas per prievartą ir kankinamas visą tą laiką (iškart po dvigubos žmogžudystės)“, – galimą versiją apibūdino R. Gajauskaitė.
