Šiandien – Kriminalinės policijos diena. Ta proga „Akistata“ kalbėjosi su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Renatu Požėla, kuris, tarp kitų savo darbų, yra atsakingas ir už kriminalinės policijos veiklą.
Tulpiniai, Gaidjurginiai, Daktarai – jau istorija, kurią jie dabar „rašo“ kalėjimuose ar tardymo izoliatoriuose. Vieni jų dabar jau nuteisti ir vargu ar kada nors išeis į laisvę, kiti dar laukia teismo. Tačiau jų vietas laisvėje jau užėmė kiti nusikaltėliai, negalvojantys apie tai, kad su laiku ir jie atsidurs už grotų. Marijano Taraškevičiaus ir „mokesčių inspekcijos“ gaujos Vilniuje, Agurkiniai ir Kamuoliniai Kaune, narkotikų prekeiviai, kiti įžūlėjantys nusikaltėliai – visa tai Lietuvos kriminalistų galvos skausmas ir nuolatinis įtemptas darbas.
– Kalbama, kad jaunieji banditai esantys įžūlesni ir mažiau prognozuojami. Kiek Lietuvoje priskaičiuojama gaujų? Ir kokie esminiai skirtumai tarp „nuėjusių nuo scenos“ ir jaunųjų banditų?
– Bet kuriuo valstybės laikotarpiu buvo ir yra tendencija formuotis naujoms grupuotėms, bet tai nėra masinis reiškinys. Negalima vienareikšmiškai teigti, jog jų nariai įžūlesni ar mažiau prognozuojami – daromos tos pačios nusikalstamos veikos, keičiasi tik nusikalstamo pasaulio prioritetai, nulemti to meto ekonominių, politinių, socialinių faktorių. Prieš du dešimtmečius vyravo nužudymai, turto prievartavimas, sunkūs kūno sužalojimai, o dabar – neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba ir prekyba, kontrabanda, sukčiavimai ir kiti intelektualesni nusikaltimai.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tarnybos padaliniai ir teritorinių policijos įstaigų atitinkamų padalinių pareigūnai stebi ir pagal galimybes stengiasi daryti įtaką, kad tokie nusikalstami dariniai nesiformuotų, o jau susikūrus – kad nesiplėstų. Pagrindinis tikslas – juos išskaidyti. Vykdant organizuoto nusikalstamumo stebėjimą, daromos jo kaitos prognozės, parenkama atitinkama kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija ir taktika.
Narkotikai tarp karstų
– Gaujos išplaukia į tarptautinius vandenis. Narkotikų kontrabandos, prekybos žmonėmis, automobilių vagysčių ir panašių nusikaltimų gijos nusitęsusios į įvairias valstybes. Daugelis nusikaltėlių iš Lietuvos sėkmingai ten „darbuojasi“ ir tai tampa jau Skandinavijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių policijos rūpesčiu. Ar kitų valstybių atitinkamos institucijos noriai bendradarbiauja su mūsų šalies teisėsauga? Kiek ir kokių nusikaltimų pavyko atskleisti kartu dirbant?
– Lietuvos organizuotos nusikalstamos grupuotės tarptautiniu lygiu veikia Vokietijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Latvijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje, Baltarusijoje ir kitur.
Tarkim, prekyba žmonėmis visada buvo tarptautinis nusikaltimas ir visi tyrimai yra susiję su užsienio valstybėmis. Kolegų iš kitų šalių pagalba labai padeda greitai ir sėkmingai tirti šiuos nusikaltimus, todėl bendradarbiavimas ir pareigūnų tiesioginis bendravimas yra labai svarbus. Pastaruoju metu tarp lietuvių nusikalstamų grupuočių ypač „populiarios“ Skandinavijos valstybės.
Užsienio valstybės noriai bendradarbiauja su Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnais, vertina jų aukštą profesionalumą, darbštumą, patikimumą, atsidavimą darbui. Kai kurios bendros tarptautinės policinės operacijos net yra tapusios chrestomatiniu pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Štai keletas pavyzdžių iš pastarųjų 5 darbo metų laikotarpio.
2009-ųjų sausio pabaigoje, bendradarbiaujant su Švedijos muitinės pareigūnais, Stokholme buvo sulaikyti 4 Lietuvos piliečiai, kurie gabeno iš Lietuvos 33 kilogramus amfetamino.
Tų pačių metų balandį kartu su Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnais Rusijoje, Smolensko srityje, buvo sulaikyti du lietuvių lengvieji automobiliai. Viename jų specialiai įrengtoje slėptuvėje aptikta 27 kilogramai hašišo ir 0,8 kilogramo kokaino. Trijų mūsų tautiečių kelionė baigėsi už grotų.
Keletą metų vyko tarptautinis operatyvinis tyrimas – buvo sekama Remigijaus Laniausko organizuota nusikalstama grupuotė, kuri buvo suorganizavusi automatinių šaunamųjų ginklų ir narkotinių medžiagų tiekimo ypač dideliais kiekiais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę kanalą. Glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės SOCA agentūros pareigūnais, buvo sulaikyti grupuotės lyderis R. Laniauskas ir nariai, pas juos rasta daug automatinių šaunamųjų ginklų ir narkotikų (kilogramas marihuanos ir pusė kilogramo metamfetamino). Už grotų atsidūrė ir daugiau šios grupės narių, organizavusių šaunamųjų ginklų – perdirbtų dujinių pistoletų su duslintuvais – ir narkotinių medžiagų realizavimą Jungtinėje Karalystėje dideliais kiekiais.
Prieš porą metų per tarptautinę operaciją Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai Klaipėdos jūrų uoste sulaikė 40 kilogramų kokaino siuntą. Po ilgo tyrimo buvo sulaikytas krovinys, skirtas vienai Lietuvoje įregistruotai laidojimo paslaugų firmai – 3 konteineriai iš Lotynų Amerikos. Kriminalistams teko gerokai paplušėti, kad surastų kokainą, paslėptą tarp keliasdešimties karstų, automobilio ir 16 tonų drabužių. Nors buvo deklaruota, kad gabenami laidojimo drabužiai, patikrinus rasti dėvėti, beverčiai rūbai. Narkotikai buvo užmaskuoti plastmasinių palečių, ant kurių buvo sukrauti daiktai, lentose. Įtarimą sukėlė per didelis vinių skaičius jose – buvo matyti, kad jos kaltos antrą kartą. Nelegalioje narkotikų rinkoje didmeninė kilogramo kokaino kaina, priklausomai nuo kokybės, svyruoja nuo 30 000 eurų iki 45 000 eurų (nuo 100 000 iki 155 000 litų). Šios siuntos kokaino kokybė buvo aukšta, tad ir nusikaltėlių pelnas galėjo būti dvigubai ar net trigubai didesnis. Pareigūnų manymu, sulaikytoji rekordinė kokaino siunta buvo skirta ne Lietuvos rinkai.
Šiais metais buvo išskaidytas E. Navicko vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas, dideliais kiekiais vežęs narkotikus į Skandinavijos šalis. Šiemet Švedijoje, padedant jos pareigūnams, buvo sulaikyta 60 kilogramų amfetamino siunta. Sulaikyta 13 šio nusikalstamo susivienijimo narių ir lyderių.
– Iš jūsų pateiktų pavyzdžių matome, jog viena pagrindinių nusikalstamų veikų – narkotikų tranzitas, prekyba narkotikais. Iš šalies atrodo, kad narkotikų prekeivių niekaip neįmanoma sutvarkyti. Su kiek tokių „narkobaronų“ tenka kariauti?
– Dėl geopolitinės padėties Lietuva narkotikų kontrabandai dažnai būna tranzitinė šalis: narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei pirmos kategorijos prekursoriai gabenami iš Rytų Europos į Vakarus, ir atvirkščiai.
Viena iš prioritetinių policijos kovos su nelegalia narkotikų apyvarta sričių yra išaiškinti pirmos kategorijos prekursorių, kurie naudojami sintetinių narkotikų gamybai, kontrabandos atvejus. Kiekvienais metais teisėsaugos institucijos išaiškina prekursorių kontrabandos labai dideliais kiekiais atvejus.
Lietuvoje tarp narkotikų vartotojų dažniausiai paplitusios medžiagos yra kanapės ir amfetamino tipo stimuliuojančios medžiagos. Kasmet išaiškinamas keletas kanapių auginimo dirbtinėmis sąlygomis atvejų, nors tai nebūna didelės apimties auginimo vietos. Pernai kartu su Latvijos policijos kolegomis buvo surasta didelės apimties kanapių – daugiau kaip 700 kilogramų – auginimo laboratorija Latvijoje, sulaikyta Lietuvos piliečių.
Pernai po maždaug metus trukusio tyrimo buvo suduotas smūgis Edgaro Dančenkovo organizuotai nusikalstamai grupuotei: atlikta daugiau nei 50 kratų, sulaikyta 19 įtariamųjų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai, manoma, prekiavo narkotinėmis medžiagomis tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Iš viso per tyrimo metus buvo sulaikyta 50 žmonių, išardytas narkotikų platinimo tinklas – nuo organizatorių iki gatvės prekeivių.
Lietuvos policijos įstaigos, kovojančios su organizuotu nusikalstamumu, aktyviai bendradarbiauja ir su Europolu. Kartu dirbant sėkmingai kontroliuojami narkotikų gabenimai, nustatomi draudžiamų siuntų galutiniai gavėjai, taip pat įvykdoma daug narkotikų kontrolės tarptautinių operacijų užsienio šalyse.
Pernai įvykdyta 13 bendrų operacijų, bendradarbiauta su Rusija, Baltarusija, Latvija, Norvegija, Vokietija, JAV. Iš viso paimta: 52 kilogramai kokaino, 17 kilogramų amfetamino tipo stimuliuojančių medžiagų, 148 kilogramai hašišo, 720 kilogramų žalių kanapių augalų ir 15 kilogramų kanapių.
– Narkotikų gamintojai į rinką paleidžia vis daugiau įvairių psichotropinių medžiagų, už kurias dažnai nebaudžiama. Visuomenė pyksta, kad iš kvaišalų besipelnantys nusikaltėliai vaikšto laisvėje ir toliau nuodija mūsų vaikus...
– Nuolat atsirandant gausybei naujų psichoaktyvių medžiagų, kurios daugelyje Europos Sąjungos šalių yra nekontroliuojamos, vis sunkiau įgyvendinti dabartinius narkotikų kontrolės modelius. Sparčiai besikeičiančioje narkotikų bei psichotropinių medžiagų rinkoje atsirado jų atpažinimo problema. Tad prieš porą metų buvo priimtas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimas, kuriuo įtvirtintos „narkotinių ir psichotropinių medžiagų darinių“ ir „darinių grupės“ sąvokos. Tai reiškia, kad jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, tai visiems dariniams, priskirtiems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas, kaip ir pagrindiniam junginiui. Ir už jų laikymą, gabenimą, prekybą yra baudžiama.
Reketininkų mažėja
– Vėl prabilta apie reketą... Ar ši nusikaltimų rūšis atgimsta? Kokie nusikaltimai dominuoja pastaruoju metu?
– Analizuojant organizuotą nusikalstamumą ir su juo susijusius kriminogeninius procesus galima teigti, kad pastebima, jog nuosekliai mažėja smurtinių nusikaltimų, tarp jų – ir turto prievartavimų. Taigi reketas tikrai neatgimsta. Palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, turto prievartavimų užregistruota 1,5 procento mažiau.
Šiuo metu organizuotos nusikalstamos grupuotės krypsta į daug pelningesnes veiklas: neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybą (jų kontrabanda, gaminimas, didmeninis ir mažmeninis platinimas), nuosavybės grobimą (vagystės, plėšimai, turto prievartavimas, sukčiavimas), kontrabandą, disponavimą nusikalstamu būdu įgytu turtu, nusikaltimus viešajai tvarkai, pinigų plovimą, nusikaltimus ekonomikai ir finansų sistemai, disponavimą ginklais, prekybą žmonėmis, dokumentų klastojimą, nusikaltimus žmogaus sveikatai ir kitus.
– Ar su dabar Klaipėdoje vykstančiu teismu pasibaigs Daktarų gaujos nusikaltimų nagrinėjimas, ar vyksta dar ir daugiau tyrimų?
– Nepasibaigs, nes į Klaipėdą nagrinėti teismui išsiųsta tik dalis šio nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikaltimų. Apie kitus Daktarų gaujos padarytus nusikaltimus viešai kol kas nekomentuosiu.
Nauji tyrimo metodai
– Lietuvą sukrėtė paslaptingos keleto merginų mirtys. Oficialias išvadas žinome, bet ar tikrai nėra naujo maniako, kaip tvirtina kai kurie ekstrasensai, visuomenininkai?
– Jokių duomenų apie tokius maniakus policija neturi. Tai daugiau žiniasklaidos išpūstas reikalas.
– Vadinamieji buitiniai nusikaltimai, nužudymai dažniausiai gana greitai atskleidžiami. Vis dėlto lieka ir „tamsių“ bylų. Ar daug tokių bylų dūla lentynose arba stalčiuose?
– Teisiškai nėra apibūdinta, kas yra buitinis nužudymas. Praktikoje tai suprantama kaip nužudymas, padarytas šeimos, artimųjų ar pažįstamų rate, ypač apsvaigus nuo alkoholio. Atskiros tokių nusikaltimų statistikos nėra.
Galima išskirti nužudymus, kuriuos padarė neblaivūs asmenys. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius tokių buvo 90 (iš viso įtariamųjų 160). Tai 23 mažiau negu per tą patį praeitų metų laikotarpį.
Tiesa, kad buitiniai nužudymai dažniausiai greitai atskleidžiami, tačiau pasitaiko, kad įtariamasis po nusikaltimo pasislepia, ir jo paieška užtrunka tam tikrą laiką. Būna ir tokių atvejų, kai nužudymą galima vadinti buitiniu tik nustačius įtariamąjį, kai paaiškėja visos aplinkybės, nors tyrimo pradžioje pagristai keliamos versijos dėl kitų nusikaltimo motyvų.
2008 metais generalinio komisaro pavaduotojas patvirtino planą, pagal kurį Kriminalinės policijos biuro ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai ypatingą dėmesį skyrė atskleisti nužudymams, padarytiems ankstesniais metais, ir atnaujinti tyrimams, kurie buvo sustabdyti. Bandoma panaudoti naujus kriminalistikos mokslo atradimus ir galimybes, kurių nebuvo prieš 10 metų ar vos prieš 5 metus. Tai duoda neblogus rezultatus.
Didelis galvos skausmas kriminalistams yra kai kurių turtinio pobūdžio nusikaltimų tyrimas – tokių, kurie galėtų būti tik draudikų ir nukentėjusiojo rūpestis. Turiu galvoje tuos neatsakingus piliečius, kurie, tarkim, be priežiūros per žiemą palieka savo techniką, o pavasarį neberanda dyzelino ar pan. Kriminalistai deda visas pastangas, taip sakant, vaikydamiesi žvirblį, o galėtų jas skirti organizuotų gaujų, rimtų nusikaltimų tyrimui. Juk dabar kiekvienas tyrėjas vidutiniškai turi po 30 bylų.
Metų sekliai
– Nuo 1993-iųjų renkamas „Metų seklys“, jam įteikiama simbolinė Šerloko Holmso pypkė. Kas šiemet varžėsi dėl šio titulo ir už kurių nusikaltimų išaiškinimą jis suteiktas?
– Dėl „Metų seklio“ tradiciškai varžosi visų Lietuvos apskričių kriminalinės policijos pareigūnai ir centrinis kriminalinės policijos padalinys – Kriminalinės policijos biuras.
Šiemet turėjome daug kandidatų: šiauliečiai kriminalistai triuškino narkotikų prekeivių gaujas, Klaipėdoje telefoninių sukčių gaujos byloje nustatyti net 57 įtariamieji, Panevėžio policijos atskleistame tyrime kerštavusiems kupiškėnams už terorizmą gresia iki 12 metų praleisti už grotų, Tauragės pareigūnai degalinės apiplėšimą išaiškino greičiau negu per 2 paras, vilniečiai atskleidė rezonansinį advokato Sergejaus Novikovo nužudymą, o kauniečiai surado vyrą, apipylusį merginą sieros rūgštimi.
Ilgai sprendusi, speciali komisija nutarė šiemet „Metų seklio“ titulą skirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkui Ernestui Jurkoniui ir jo vadovaujamoje tyrėjų komandoje dirbusiems tos pat valdybos 4-ojo skyriaus viršininkei Jolitai Nenartavičienei bei 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui Jonui Dobilaičiui – už S. Novikovo nužudymo atskleidimą.
Antri liko Klaipėdos kriminalistai – apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Kristina Antanavičienė ir 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas Ričardas Jarackas, sučiupę didelę sukčių gaują.
Treti – Kriminalinės policijos biuro pareigūnai Sigitas Jusys, Violeta Žilinskienė ir Mažeikių rajono komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Marius Jucius, atskleidę prieš dešimtmetį įvykdytą nužudymą.
Šiandien, minint Kriminalinės policijos dieną, minėtieji prizininkai bus apdovanoti „Metų seklio“ ženklais.
Apie „Metų seklių“ išaiškintus nusikaltimus skaitykite antradienio „Akistatos“ numeryje.
Aurelija Žutautienė
