Serijinis žudikas sušaudytas 1994 m. rugsėjo 28 d. Šis tuomet vos 20 metų perkopęs jaunuolis per pusmetį nužudė šešis vyresnio amžiaus žmones, dar trims pavyko išgyventi, tačiau jie liko sunkiai suluošinti. Šiame straipsnyje nebekartosim visų žmogžudysčių aplinkybių, o akcentuosime tai, kokios aplinkybės padėjo sustabdyti šį žiaurų žudiką.
Suprato ne iš karto
Kas žino, gal serijinis žudikas būtų toliau klajojęs po Lietuvą ir tęsęs savo kruviną žygį iš vieno vienkiemio į kitą, jei ne du pastabūs 12 ir 14 metų broliukai.
Kurį laiką visa Lietuva, o ypač kaimiškų regionų žmonės gyveno baimėje. Žmonės skaitė pasikartojančias kraupias senukų nužudymo istorijas. Tiesa, tik po kelių įvykdytų nusikaltimų, gerokai pavėluotai, patys pareigūnai suvedė galus ir padarė išvadas, jog senukus skirtinguose regionuose žudo vienas ir tas pats asmuo.
A. Varnelis ne tik žudydavo žmones, bet ir juos apiplėšdavo, o grobį parduodavo atsitiktiniams žmonėms. Būtent iš tokių žmonių pasakojimo pavyko nustatyti, kas sėja mirtį Lietuvos regionuose.
Nustatyti pavyko, tačiau sulaikyti – ne. A. Varnelis toliau sėkmingai pėsčiomis klajojo iš vieno rajono į kitą bei slapstėsi, kol neužsuko į Kauno rajone esančias Muniškes.
Pastabūs broliukai
Kaip buvo rašoma to meto vietos spaudoje, A. Varnelis Muniškėse pirmo sutikto praeivio paklausė, kur galėtų išgerti degtinės.
Praeivis ne tik padėjo nusipirkti alkoholio, bet ir pakvietė pas pažįstamą į svečius. Netrukus prie degtinės butelio susirinko ir daugiau sugėrovų. Tuo metu dar niekas neįtarė, koks žmogus sėdi kartu prie stalo.
Tačiau degtinė apsvaigino budrumą tik suaugusiems. Nepažįstamą vyrą Muniškėse pamatę du broliukai įsidėmėjo jo veidą. Šis buvo kažkur matytas. Kad būtų tikri, vaikai parbėgo namo ir pasiėmė laikraštį, kuriame buvo spausdinta A. Varnelio nuotrauka.
Vėl sugrįžę prie sodybos, kur buvo geriama degtinė, berniukai suvokė, kad jų nuojauta neapgavo. Drąsūs vaikai apie tai pasakė dėdei. Šis pasikvietė į kompaniją pažįstamą ir pasiėmę laikraštį nuėjo į sodybą, kur buvo girtuokliaujama.
A. Varneliui po nosimi buvo pakištas laikraštis. Šis dar bandė gintis, kad jo pavardė – Kavaliauskas. Bet kaimo vyrai greitai iškrėtė jo kišenes ir rado daug vogtų daiktų. Priremtas įrodymų, A. Varnelis viską prisipažino jo suimti atvykusiems pareigūnams.
Situacija iš tiesų neeilinė. Degtinės butelis galėjo leisti A. Varneliui vėl išsisukti ir toliau tęsti savo kruviną žygį, bet šį sustabdė du itin pastabūs berniukai.
Faktai apie A. Varnelį
Vaikystėje jį paliko mama, todėl Antanas augo internate. Visi septyni motinos likimo valiai palikti vaikai gyveno internatuose.
Savo nusikalstamą kelią Antanas Varnelis pradėjo Šakių rajone kartu su tuomet dar nepilnamečiu broliu Pranu 1992 metų liepą apšvarino Šakių rajono Samuolynės kaimo gyventojo namus. Tuomet brolis įkliuvo policijai, o A. Varnelis paspruko. Būtent nuo tos akimirkos ir prasidėjo žudynės.
Sulaukęs 16 metų A. Varnelis dukart buvo tiriamas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. Jam pripažintas lengvas protinis atsilikimas, tačiau paauglys pripažintas pakaltinamu.
Iki 1992 m. prasidėjusių nužudymų, A. Varnelis dukart buvo teistas už vagystes. Bet už gerą elgesį būdavo paleidžiamas anksčiau laiko.
