Krikštynų mados ir tendencijos jau nusistovėjo ir pastaraisiais metais menkai kuo keitėsi. Kaip pastebi E. Survilienė, religinė šio sakramento priėmimo dalis liko tik apeigose, o vėliau ji menkai prisimenama – daugiausiai orientuojamasi į šventę vaikams.
Moteris pasakoja, kad krikštynos yra tarpinis variantas tarp gimtadienio ir vestuvių – joms investuojama daugiau pinigų, nei gimtadieniui, tačiau mažiau nei vestuvėms. Nors, kaip priduria, pasitaiko ir kitokių variantų, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė.
Švenčių organizatorės ir dekoratorės teigimu, krikštynų švenčių būna įvairiausių, pavyzdžiui, norintys sutaupyti nesamdo dekoratorių ir patys pasipuošia šventės vietą arba nuvyksta papietauti ar pavakarieniauti restorane ir didelės šventės nekelia.
Nori mėgautis švente be galvos skausmo
Vis tik, nors švenčių dekoracijų ir kitų norimų akcentų pasiūla norintiems šventes rengti savo jėgomis didėja, dekoratorių paslaugos vis dar išlieka paklausios.
„Nepastebėjau, kad mažėtų poreikis, nes paslauga nėra tik apie dekorą. Paslauga yra apie tai, kad žmogus tą dieną jaučiasi ramus, niekur nelekia, nebėga, nedėlioja gėlyčių ar desertukų – jis tiesiog švenčia ir atsipalaidavęs mėgaujasi diena.
Tikrai nežinau, ar kada nors sumažės poreikis, nes žmonės vis labiau nori, kad viską už juos padarytų negu atvirkščiai, kad viską patys nori daryti“, – kalbėjo E. Survilienė.
Toks požiūris, anot jos, yra labai sveikas. Pirmiausia dėl to, kad kiekvienas esame savo srities profesionalai, tad ir šventinės atmosferos ir visų akcentų sudėliojimą į vietas renkamasi patikėti dekoratoriams.
Antra, nors gali pasirodyti, kad patiems padekoruoti šventės vietą ir viską suruošti gana paprasta, išbandę tai savo kailiu supranta – norint įspūdingo galutinio rezultato, reikia daug pasiruošimo ir darbo.
„Prieš krikštynas ir apskritai bet kokią kitą šventę yra nemažai pasiruošimo – idėjos, koncepto kūrimas, dekoracijų surinkimas, ieškojimas, gaminimas, jei norisi įdomesnių ar unikalesnių dekoracijų.
Viskas susideda – pradedant nuo pasiruošimo ir baigiant diena, kai klientas ateina ir iš karto švenčia, o ne bėgioja ir viską surinkinėja. Gerai turėti žmogų, kuris viską padaro – tada jautiesi savo šventės šeimininkas, o ne vergas“, – pridūrė švenčių organizavimo ir dekoravimo įmonės „Artišokas“ įkūrėja.
E. Survilienė priduria, kad krikštynoms organizatorius tikrai nebūtinas, nes tai šventė, kurią nesunku suorganizuoti, tačiau nusprendusiems, kad nori dekoro, rekomenduoja samdyti specialistus arba tiems, kurie dekoruojasi patys, rinktis minimalų dekorą, kad liktų laiko pasimėgauti pačia švente, o ne sukti galvą, kaip suspėti viską padaryti.
Krikštynų švenčių tendencijos
Kalbėdama apie krikštynų šventes, pašnekovė pastebi, kad pastaruoju metu keičiasi viena tendencija – nors anksčiau būdavo krikštijami kuo mažesni vaikai, dabar nemažai žmonių palaukia, kol vaikas paaugs ir tai būtų vaiko šventė, orientuota į jį, jam jau sąmoningai tai suprantant.
O kaip paskutiniuoju metu atrodo krikštynų šventės? E. Survilienės teigimu, daug dėmesio skiriama vietos pasirinkimui – jeigu gimtadieniams daugelis renkasi žaidimų kambarius, krikštynoms ieško estetiškesnės vietos:
„Žaidimų kambariai pasirenkami rečiau, nebent tie, kurie yra minimalistiniai, šviesūs, kuriuose ne per daugiausiai dekoro. Jei gimtadieniui tikrai ieškoma vaikiškos erdvės, tai krikštynoms labiau renkamasi restoranai arba kavinės, statomasi paviljonus arba dažnai žmonės švenčia savo kieme.“
Vis tik, pašnekovė pabrėžia, kad sunku kalbėti apie absoliučią daugumą švenčių – iš patirties gali apibendrinti tik tai, ką mato savo profesijoje, o švęsti žmonės renkasi labai skirtingai.
Beje, nors nė vienoje šventėje dekoras nėra svarbiausias akcentas, vis tik, apie jį pagalvojama, ypač vaikų šventėse – būtent dekoracijos padeda sukurti vaikiškumo atmosferą.
„Yra viena tema, kuri vyrauja kiekvienais metais ir nežinau, ar kada nors iš viso išeis iš mados – tai meškiukų tematika. Kiekvienais metais turime bent porą švenčių su meškiukais, nors, atrodo, tiek daug gyvūnėlių yra ir visi jie mieli, bet meškiukai užvaldę pirmaujančias dekoro pozicijas“, – populiariausią šventės temą išskyrė ji.
Daug dėmesio skiriama ir programai. Elena tai įvardija kaip vieną sričių, kur visuomet atsiranda naujovių, nes čia jų labiausiai norisi – daug kas jau išbandyta, tad nauji vėjai šioje srityje ypač reikalingi, nors yra ir nusistovėjusi klasika. Kita vertus, ji pastebi besikeičiančius žmonių poreikius.
„Ko žmonės tikrai nori – kad vaikus užimtų ir tam, kad tėvai galėtų ramiai pabūti, pasėdėti, užsako animatorius, kurie visą laiką užsiima su vaikais. Tai labai paplitę, paskutiniu metu ypač. Anksčiau būdavo, kad užsako programos dalį ir viskas, tarkim, valandai ateina kažkas, kažką parodo ir to užtenka, bet vis labiau populiarėja variantas, kad užsako ir programą, ir animatorius, kurie pastoviai prižiūri vaikus“, – pasakojo pašnekovė.
Krikštynų šventės brangsta
Kalbai pasisukus apie švenčių kainas, E. Survilienė pabrėžia – pinigines tenka atverti vis plačiau. Ji vardija, kad pabrango labai daug šventės sudedamųjų dalių: maistas, desertai, spauda, balionai, gėlės, paslaugos.
Pavyzdžiui, Elena pasakoja sulaukianti klientų klausimų, kiek kainavo viena ar kita prieš trejus-ketverius metus rengta šventė ir nors gali pažiūrėti šventės sąmatą, tokia pati šventė tiek pat nebekainuos, o bus ženkliai brangesnė.
O paklausta, koks yra šventės kainos vidurkis, sako negalinti pateikti tikslaus atsakymo, nes jį sudėtinga net apskaičiuoti – išleidžiama suma gali labai varijuoti:
„Sunkus klausimas, visi jį užduoda, bet nėra konkretaus atsakymo. Krikštynose, kurias darome, vien dekoro sąmata prasideda nuo tūkstančio eurų, nes nebeįmanoma padaryti gražiai už mažesnę sumą, o dekoras turi atitikti pasirenkamą paslaugą, nes tris gėlytes žmogus ir pats gali pasimerkti.
Yra krikštynų ir už 20 tūkst. – ne vien dekoras, bet visa šventė, yra ir už penkis tūkstančius, yra, turbūt, ir už porą tūkstančių, manau, galima išleisti ir dar mažiau, jei pasirenkamas variantas nueiti į restoraną ir užsisakyti pietus ar vakarienę.“
Galiausiai, į šventę nė vienas svečias neateina be dovanų, o kuo nešini rankose atkeliauja priklauso ir nuo krikštijamo vaiko amžiaus. Pavyzdžiui, jei vaikas dar visai mažas, dažniausia dovana – pinigai vokeliuose, o iš pačių artimiausių – simbolinės dovanos, turinčios išliekamąją vertę. Vyresniems vaikams atnešamas dovanų miksas, t. y. ir vokelis, ir kokia nors smulkmenėlė.
„Kadangi tai vaiko šventė ir jis tai jau supranta, kad nesijaustų nuskriaustas, dovanoja ir vokelius, ir kažkokią smulkmeną arba ne smulkmeną vaikui. Mažesniems vaikams pinigai dar tikrai neturi vertės, to jie nesupranta“, – paaiškino E. Survilienė.
Dovanojant kokį nors daiktą, įprasta praktika paklausti tėvų ar paties vaiko, ką jis norėtų gauti dovanų – pašnekovės teigimu, jau atsisakoma praktikos dovanoti „bet ką“ ir į dovanų dovanojimą žvelgiama pragmatiškiau, kad daiktas būtų naudojamas.
