Šiandien Šiaulių miesto Gatvių ir kitų visuomeninių objektų pavadinimo suteikimo komisija svarstys Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio pasiūlymą Šiaulių karinį aerodromą pavadinti Ronaldo Reigano vardu. Idėjos sumanytojas, pasirodo, nežinojo, kuriam — kariniam aerodromui ar civiliniam oro uostui — reikėtų „krikštynų“: “Iš kur mes galim žinoti, kaip ten kas vadinasi“.
Painiava
Idėjos autorius E. Zingeris teigia dėl siūlomo pavadinimo nesulaukęs jokios reakcijos: „Lietuviai kažkodėl nesidomi tokiais dalykais.“
Pasitikslinus, kuriam objektui — Šiaulių miesto savivaldybės įmonei „Šiaulių oro uostas“ ar Šiaulių kariniam aerodromui — jis siūlo JAV Prezidento vardą, E. Zingeris kiek sutriko: “Siūlome palikti Zoknių vardą... Sakote, vadinasi Šiaulių? Pirmą žodį paliekame: “Šiaulių Reigano...“
Tolimesnę kalbą Užsienio reikalų komiteto pirmininkas nukreipė į panegiriką prieš 100 metų gimusio R. Reigano asmenybei, nuopelnams, ypatingai Baltijos šalių globai. R. Reigano deklaraciją E. Zingeris sakė turįs pasikabinęs aukso rėmuose prieš akis.
„Kas čia — judėjimas prieš Reiganą, gal dar prieš Kovo 11-ąją? Kremlius susirūpinimą kelia?“ — karščiavosi Seimo narys.
Po kiek laiko E. Zingeris perskambino ir paprašė pasakyti tikslius oro uostų pavadinimus. „Iš kur mes galim žinoti, kaip ten kas vadinasi“, — prisipažino seimūnas, patikindamas, kad R. Reigano pavadinimą siūlė galvoje turėdamas NATO pajėgas, budinčias Šiauliuose ir saugančias Baltijos šalių oro erdvę.
Pasiteiravus, kada pastarąjį kartą buvo aerodrome, E. Zingeris sukluso: „Kodėl klausiat? Manot, kad R. Reigano asmenybė per didelė nedideliam aerodromui? Bet takas tai didelis!“
„Šiaulių kraštui“ E. Zingeris yra sakęs, jog lentelę su R. Reigano vardu pakabinti kainuotų porą šimtų litų. Tik kur tą lentelę reikėtų kabinti: ant Aviacijos bazės štabo, skrydžių valdymo bokšto ar pastato, kuriame budi NATO oro policijos misiją atliekantys kariai?
Tradicija — Lietuvos asmenybės
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Jovita Bazevičiūtė „Šiaulių kraštą“ informavo, kad KAM ir Lietuvos kariuomenė yra gavusios Seimo Užsienio reikalų komiteto raštą su pasiūlymu dėl R. Reigano vardo, bet jis dar nesvarstytas.
Pasak J. Bazevičiūtės, yra gauta ir piliečių siūlymų Šiaulių kariniam aerodoromui suteikti R. Marcinkaus, A. Gustaičio vardus.
Iki šiol Lietuvos kariuomenėje laikytasi tradicijos kariniams daliniams suteikti iškilių istorinių Lietuvos asmenybių, žymių Lietuvos karžygių, karininkų vardus.
Likę legendomis
Šiemet 80-ąsias įkūrimo metines mininčio Šiaulių karinio aerodromo istorija — turtinga.
Tuometei Zoknių įgulai tarpukariu vadovavo du vadai, abu išgarsėję žygdarbiais. Pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas tapo žinomas visoje Europoje, kai beviltiškoje situacijoje kartu su žvalgu K. Šimkumi, balansuodami ant lėktuvo sparnų, sugebėjo nuplaniruoti ant žemės degantį lėktuvą „Sopwith“.
Po šio įvykio specialiu Prezidento aktu jam pirmajam Lietuvos aviacijoje buvo suteiktas aviacijos majoro laipsnis. Pagarbą drąsiam lakūnui išreiškė ir JAV prezidentas.
Kitas vadas pulkininkas leitenantas Jonas Liorentas išgarsėjo 1934 metais, kartu su Antanu Gustaičiu, Juozu Namiku, Romualdu Marcinkumi, Jonas Mikėnu ir Kaziu Rimkevičiumi lėktuvais „ANBO IV“ apskridęs12 Europos šalių. Skrydžio, skirto paminėti pirmąsias S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio metines, atstumas buvo apie 10 tūkstančių kilometrų.
Iš Šiaulių karinio aerodromo kilo 4-ajai ir 5-ajai eskadrilėms priklausę Lietuvos Karo aviacijos vado, brigados generolo, aviakonstruktoriaus Antano Gustaičio konstruoti lėktuvai ANBO IV, ANBO41.
To laiko liudininkas — 1936 metais statytas Antano Gustaičio vardo angaras, vienas iš pirmųjų angarų, susijusių su Lietuvos aviacijos raida, įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Angaras — istorinė, techninė ir architektūrinė vertybė.
Apie 1939-uosius Šiaulių kariniam aerodromui buvo perduotas legendinis lėktuvas „Lituanica II“, kuriuo Feliksas Vaitkus 1935 metų rugsėjo 21 dieną atliko transatlantinį skrydį, įveikęs 5100 kilometrų. Lietuvą okupavus sovietams, “Lituanica II“ paversta taikiniu ir sunaikinta Šilėnuose.
F. Vaitkaus, perskridusio Atlanto vandenyną, tėvas buvo kilęs iš Lukošaičių kaimo (Gruzdžių seniūnija), motina Marija Stankevičiūtė — iš Žagarės.
Kapitonas Steponas Darius, skrydžio per Atlantą metu (nors ir paleistas į atsargą) buvo Zokniuose dislokuotos 4-osios eskadrilės skraidančio personalo sąrašuose.
Šiauliuose gimė ir senosiose kapinėse yra palaidotas 1920 metais pirmasis už Lietuvos nepriklausomybę žuvęs karo lakūnas Juozas Kumpis. Žuvusio didvyrio 1920 metų spalio 14 dieną Šiaulių stotyje laukė tūkstantinė minia.
Gal verta įamžinti šias asmenybės?
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
