Krikšionių partijos frakcija kartu su ekonomistų komanda nagrinėjusi valstybės biudžetą, pateiks siūlymus Tėvynės Sąjungos valdomai vyriausybei iš kur rasti 600 mln. litų atstatyti pensininkams sumažintas pensijas.
„Nors mūsų kolegos teigia, kad neįmanoma rasti 600 mln. litų biudžete, nesutinkame su tuo. Pensininkai kurių dauguma kūrė valstybę ir mokėjo mokesčius, yra nusipelnę gauti tai ką užsidirbo. Niekas negali atimti, tai kas priklauso žmonėms. Nemažai pensininkų yra tremtiniai kovoje už nepriklausomybę – dėstė V. Žiemelis
Biudžeto eilutės turėtų būti nagrinėjamos atidžiau. „Šventos“ išlaidos gynybai, kuriom 2010 metais skirta 990 mln. litų, o vėliau patikslinta iki 850 mln. litų?
Įsipareigojimas NATO, skirti nemažiau nei 2 % nuo BVP, o Lietuvos išlaidos gynybai 2010 metais siekė. 0,89 %. Tačiau kalbame apie krizinį laikotarpį. Kai būtų atidėtos statybos, ginklų iš užsienio tiekėjų pirkimai, kurie šalies ekonomikai nedaro įtakos.
Remiantis Stokholmo tarptautinių taikos tyrimo instituto duomenimis, jau 2008 metais bent trijų ES šalių išlaidos gynybai buvo mažesnės nei Lietuvos: Maltos išlaidos gynybai siekė 0,7 % nuo BVP, Airijos - 0,6 %, Liuksemburgo 0,8 %. (daugiau duomenų http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_military_expenditures). 2009 metais tokių šalių buvo dar daugiau.
2011 metų biudžete planuojama gynybai skirti 869 mln. litų. Prognozuojamas BVP 2011 m. – 85,3 mlrd. Premjeras kalba apie sunkmetį, tačiau Rasos Juknevičienės valdomai ministerijai didinamas finansavimas lyginant su 2010 metais 16 mln. litų ir jos viršys 1 % nuo BVP.
„Įvertinę kitas NATO narias, jų išlaidas, manome kad virš 250 mln. litų galime „pasiskolinti“ iš biudžeto gynybai ir atiduoti pensininkams. Ir tuo atveju nebūsime kuo nors išskirtiniai, nes Airijos, Maltos ir dar kelių šalių išlaidos nebus didesnės nei Lietuvos. Pasak finansų analitikų Airijos, Maltos, net Austrijos išlaidos gynybai gali būti ne daugiau nei 0,7 % nuo BVP. Tokiu, būdu neišsiskiriant iš šių šalių Lietuvos išlaidos gynybai turėtų siekti 595 mln. litų vietoj planuojamų 869 mln. litų. Tai jau 274 mln. litų. Kiek premjero sprendimai apriboti politiniais motyvais, juk Krašto apsaugos ministerija valdoma Rasos Juknevičienės? Tikinosi, jog šis partinis faktas neužgos logišku opozicijos siūlymu“ – dėstė V. Žiemelis
Kodėl Lietuvos infrastruktūros objektų naudojimo NATO tikslams, neapskaitome kaip išlaidų gynybai? Pavyzdžiui Šiaulių oro uosto nusidėvėjimas, kuris buvo statytas už valstybės lėšas, per metus neša milijoninius amortizacinius atskaitymus, tai ir yra išlaidos. Toliau modeliu sėkmingai naudojasi Islandija, jos išlaidos gerokai mažesnės nei 0,5 %, ir yra pilnateisė NATO narė. Eidami tokiu keliu, turėtume daugiau pinigų pensininkams ir NATO apsaugą.
Krikščionių partijos frakcija teiks pasiūlymus ir dėl trūkstamų 326 mln. litų.
