Valdančiai partijai Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) priklausantys krikdemai siekia daugiau įtakos partijos viduje.
Šeštadienį susijungė dvi partijai priklausančios bendrijos - „Lietuvos krikščionys demokratai“ ir Krikščioniškųjų demokratų frakcija. Jos pasirašė jungimosi deklaraciją ir tapo viena bendrija - LKD.
„Siekiame labiau įtakoti partijų sprendimus, kad jie neprasilenktų su krikščioniška demokratija, su krikščionišku mokymu“, - BNS šeštadienį sakė partijos atstovas Kęstutis Salickas.
Pasak jo, susivienijusiai bendrijai pirmininkaus parlamentaras Valentinas Stundys, kuris buvo LKD vadovu iki šiai partijai susijungiant su konservatoriais, o susijungus - LKD bendrijos vadovu partijos viduje.
V.Stundžio pavaduotoja paskirta Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos pareigas einanti Irena Degutienė, kuri iki šiol pirmininkavo TS-LKD Krikščioniškųjų demokratų frakcijai.
Kitais pavaduotojais tapo Antanas Čepononis, Algirdas Šakalys bei parlamentarai Rimantas Jonas Dagys, Kazimieras Kuzminskas ir Paulius Saudargas, pranešė TS-LKD.
Šeštadienį vykstančios krikdemų konferencijos metu taip pat patvirtintas bendrijos statutas, išrinkti valdymo organai - taryba, valdyba, bei aptarti kai kurie politiniai klausimai - šeimos politikos stiprinimas, socialinis teisingumas ir kita.
I.Degutienė konferencijos metu aiškino, kad „jei Europoje būtų daugiau krikščioniško mąstymo, o ne liberalių idėjų, tai tokių problemų, kurios dabar būdingos mūsų visuomenei, mes neturėtume“.
„Mes - krikščionys demokratai - esame dvasinių vertybių vėliavnešiai, mes turėsime jas įdiegti visuomenėje. Nuosekliai remiame šeimą; darbo santykiuose krikščioniškas socialinis mokymas kalba apie socialinę partnerystę, sutarimo tarp darbdavių ir dirbančiųjų ieškojimą. Mūsų frakcija visada turėjo tvirtą poziciją visais šiais klausimais, ir tvirtai jais pasisakydavo. Mūsų frakcijos būrelis, intensyviai dirbęs, įsilieja į bendrą būrį, kad vienybėje ieškotume sprendimo būdų“, - partijos pranešime cituojama Seimo vadovo pirmoji pavaduotoja.
LKD bendrijos pirmininkas V.Stundys taip pat aiškino, kad „į ekonominę krizę atvedė beatodairiškai diegiami liberalizmo principai“.
Sveikindamas konferencijos dalyvius TS-LKD garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis siūlė susirinkusiems dažniau paskaityti „rimtą, jau du tūkstantmečius žinomą“ politinę krikščioniškąją programą - anot jo, tokiu atveju bus mažiau problemų.
V.Landsbergio kandidatūrą prieš paaiškėjant prezidento posto ketinantiems siekti pretendentams kėlė dalis TS-LKD skyrių, nors dabartinis partijos lyderis premjeras Andrius Kubilius nuo rudens kalbėjo apie ketinimus remti rinkimuose Dalią Grybauskaitę.
Tarp V.Landsbergio rėmėjų tuomet buvo ir Krikščionių demokratų bendrija.
Tačiau šiuo metu, pasak LKD bendrijos vadovo V.Stundžio, krikdemai kartu su konservatoriais taip pat reiškia paramą D.Grybauskaitei.
„Mes kaip dalis jungtinės partijos taip pat dalyvavome priimant sprendimą. Bendrijos sprendimas - politinis, įpareigojantis“, - BNS šeštadienį sakė V.Stundys.
Krikdemai ir TS susijungė pernai gegužę.
Pagal jungimosi sutartį, prie konservatorių prisijungusiems krikdemams leista išsaugoti dalinį savarankiškumą - partijoje įsteigti atskirą bendriją, kas penktas kandidatas TS-LKD sudarytame rinkimų sąraše daugiamandatėje apygardose turi būti krikščionis demokratas. Analogiškas santykis turi būti išlaikytas ir vienmandatėse apygardose.
Prieš krikdemams prisijungiant prie konservatorių, į pastarųjų gretas įsiliejo Tautininkų sąjunga bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Apklausų duomenimis, TS-LKD kovą išlaikė pirmąją poziciją partijų populiarumo lentelėje. Jei kitą sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, TS-LKD surinktų daugiausia balsų - 18,1 proc. - rinkėjų balsų. Vasarį už šią partiją būtų balsavę 14,6 proc. rinkėjų.
Spalį vykusių rinkimų metu TS-LKD laimėjo daugiausia Seimo nario mandatų ir kartu su Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdžiu bei Liberalų ir centro sąjunga sudarė valdančią koaliciją.