Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Už krepšinį turėtume būti dėkingi sniegui ir šalčiui. Tiksliau – Kanados daktarui Jamesui Naismithui, kuris dėl blogo oro ir sugalvojo šį žaidimą. Kiek daugiau nei prieš 100 metų Springfildo mieste atsiradęs žaidimas buvo skirtas užimti studentus žiemą, kai nėra sąlygų žaisti beisbolo ar amerikietiško futbolo.
Žaidžiant buvo naudojamas futbolo kamuolys ir pintinė be dugno, iš kurios po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo ištraukti. Komandą tada sudarė devyni žaidėjai, o pirmos rungtynės baigėsi rezultatu 1:0.
Pirmiausia krepšinis sudomino moteris
Lietuvoje krepšinis pradėjo populiarėti po keliasdešimties metų nuo pirmųjų rungtynių. Pirmiausia juo susidomėjo moterys. Tiesa, tada žaidimas skyrėsi nuo dabartinio: nebuvo ribojamas laikas, todėl taškų būdavo pelnoma nedaug. „Žargonu sakydavom – žmindo ir žmindo, pasuoja ir pasuoja, ir staiga laisvas žmogus po krepšiu... Turėjo jie begalę kombinacijų ir galėjo visokius dalykus išdarinėti“, – sako krepšinio istorikas Vytautas Gudelis.
Vėliau žaidimu susidomėjo ir vyrai, tiksliau – Fizinio lavinimo sąjunga. Greitai Kaune įvyko ir pirmosios oficialios rungtynės. O tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate.
„Nuo 1935 m., kai mano brolis ir kiti nuvažiavo į Lietuvą, krepšinis padarė pažangą. Buvo gera pradžia“, – pasakoja Feliksas Kriaučiūnas, 1935 m. su kitais Amerikos lietuviais Lietuvoje mokęs žaisti krepšinį. Jis žaidė 1937 m. ir 1939 m. Lietuvai pergalinguose Europos čempionatuose, kur ne tik atstovavo šalies rinktinei, bet buvo ir jos kapitonu.
„Niekada neužmiršiu to laiko, kai, laimėjus Rygoje, mus priėmė. Žmonės ėjo į stotį mūsų sutikti...“ – prisimena F. Kriaičiūnas.
Du kartus iš eilės laimėti Europos titulai (tada vadinti meisterio) buvo ne tik svarbus sportinis, bet ir politinis pasiekimas. Nuo kaimyninių Baltijos valstybių sportiniais laimėjimais tuo metu atsilikusi Lietuva buvo įrašyta į krepšinio istoriją. Lietuvoje imta steigti klubus, o dar prieš 1939 m. čempionatą pastatyta ir Kauno halė.
Savotiškas pasipriešinimas sovietų valdžiai
Dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių Lietuvos rinktinė ilgiau nei pusę šimtmečio nedalyvavo jokiuose čempionatuose, tačiau talentingų krepšininkų šalyje tikrai netrūko. Modestas Paulauskas, Angelė Rupšienė, vėliau Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis – dabar vieni žinomiausių Lietuvos krepšininkų.
9-asis dešimtmetis krepšinio istorijoje – įtemptų kovų tarp Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA laikotarpis. Žaidimai tapo ne tik rungtynėmis, bet ir savotišku pasipriešinimu esamai sovietų valdžiai.
Atgavus nepriklausomybę, pirmos oficialios Lietuvos rinktinės rungtynės sužaistos 1992 m. Barselonoje vykusiose olimpinėse žaidynėse. Čia kovoje dėl bronzos medalių lietuviai nugalėjo Nepriklausomų valstybių sandraugos komandą.
Garsūs visame pasaulyje
Per kiek daugiau nei 20 nepriklausomybės metų vyrų krepšinio rinktinė tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininke, kartą – Europos čempionais, dukart – Europos vicečempionais bei 2007 m. laimėjo bronzą. O Turkijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo trečią vietą.
Moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių ir vicečempionių vardais, o apdovanojimus renka ir vyrų bei moterų jaunimo ir jaunių komandos. Lietuvos krepšininkai žaidžia geriausiose Europos bei Amerikos komandose, šalies klubai dalyvauja svarbiausiuose turnyruose. O 1999 m. tituluočiausias Lietuvos klubas Kauno „Žalgiris“ laimėjo pagrindinį Senojo žemyno turnyrą – Eurolygą.
Jonas Valančiūnas, broliai Lavrinovičiai, Martynas Pocius, Jonas Mačiulis ir dar keletas krepšininkų prieš kelias dienas pradėjo kovas pasaulio krepšinio čempionate. Komanda dvi savaites Ispanijoje bandys įrodyti, kad prieš ketverius metus iškovota pasaulio čempionato bronza ir vėl gali būti lietuvių rankose. O kas žino, gal būtent šie krepšininkai lips ne ant trečiojo, bet aukštesnio pakylos laiptelio.
