Prieš savaitę finišavusios krepšinio šventės organizatoriai triumfuoja: vien per pridėtinės vertės mokestį valstybė užsidirbo 24,2 mln. litų, Lietuvą televizorių ekranuose išvydo 180 mln. žmonių iš 150 šalių. Milijonus į krepšinio fiestą investavęs ir šešias dienas Europos dėmesį prikaustęs Panevėžys geriausia, ko gali tikėtis – kad po metų nors kas dešimtas užsienio sirgalius dar nebus pamiršęs net per čempionatą ramybe alsavusio miestelio vardo. Kas ir kiek laimėjo iš krepšinio fiestos?
Išgąsdino lietuviškos kainos
Prieš savaitę finišavusios krepšinio šventės organizatoriai triumfuoja: vien per pridėtinės vertės mokestį valstybė užsidirbo 24,2 mln. litų, Lietuvą televizorių ekranuose išvydo 180 mln. žmonių iš 150 šalių. Tačiau iš čempionato tikėtasi dar daugiau – vietoj Krepšinio federacijos prognozuotų 30 tūkst. svečių Lietuvą aplankė trečdaliu mažiau.
Krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktoriaus Mindaugo Špoko teigimu, sirgalių skaičius prognozuotas remiantis prieš porą metų čempionatą organizavusios Lenkijos patirtimi. Pažiūrėti krepšinio milžinų kovų į ją 2009-aisiais atvyko apie 25 tūkst. svečių iš užsienio. M.Špoko nuomone, krepšinio gerbėjus Lietuva išbaidė brangiais skrydžiais ir aukštomis viešbučių kainomis.
„Slovėnai kalbėjo, kad Lietuva – brangiausia atskristi šalis. Jiems į Vokietiją daug pigiau nuskristi nei į Lietuvą. Visose šalyse yra trys lemiami faktoriai, pritraukiantys turistų: viešbučių, taksi ir maisto kainos. Lietuvoje užsieniečiams taksi paslaugos buvo labai pigios, maistas taip pat, bet viešbučiai nerealiai brangūs – nakvynė Kaune, Stoties rajone, kainavo 245 eurus“, – „Sekundei“ teigė M.Špokas.
Viltis, kad prisimins
Per pirmąjį Europos čempionato etapą, vykusį Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, apsilankė 9 tūkstančiai užsieniečių, iš viso gauta 25 milijonai litų pajamų.
Kiek iš sirgalių sugebėjo užsidirbti kiekvienas miestas atskirai, nėra apskaičiuota.
Už teisę Panevėžyje matyti Lietuvos rinktinės kovas Savivaldybė paklojo 2,5 mln. litų. Kiek miestas uždirbo, neskaičiuoja nei pati Savivaldybė, nei turizmo sektoriaus kuratoriai. Vis dėlto vietos savivaldos atstovai aiškina matantys milžinišką naudą, nors ir kol kas neapčiuopiamą – be to, kad panevėžiečiai turėjo galimybę rungtynes stebėti savo mieste, Panevėžio vardą išgirdo keli tūkstančiai į rungtynes suvažiavusių užsieniečių.
„120 mln. litų, investuotų į arenos statybą, dar sumokėtų 2,5 mln. litų už teisę matyti savo mieste Lietuvos rinktinę, čempionatas neatpirko. Jokioje valstybėje sporto arenos ekonomiškai neatsiperka. Mes iš to laimėjome tik didžiulę Panevėžio reklamą – svečiai apie miestą susidarė nuomonę ir, reikia tikėtis, čia norės sugrįžti“, – teigė meras Povilas Vadopolas.
Tačiau draugus iš Ispanijos per čempionatą lydėjęs panevėžietis Saulius mano, jog geriausia, ko Panevėžys gali tikėtis – kad kas dešimtas jame apsilankęs užsienietis po metų nepamirš ramybe nustebinusio miestelio vardo.
Pats Saulius su draugais Lietuvos krepšininkų pergalių važiuodavo atšvęsti į Kauną.
O Panevėžio gatvėse per valandą po rungtynių įsivyraudavo ramybė – sėdę į išsinuomotus autobusus užsienio sirgaliai patraukdavo švęsti į šalies didmiesčius.
P.Vadopolo nuomone, kažko kito Panevėžys ir negalėjo tikėtis.
„Tarybiniais laikais man ir Vilnius atrodė ramus kaimelis, palyginus su tuomečiu Leningradu. O Panevėžys netgi ne didmiestis“, – palygino meras.
Po rungtynių – pašėlti į sostinę
Panevėžyje neužsibūdavę sirgaliai vietos Turizmo informacijos centrui – normalus reiškinys.
„Ką galima Panevėžyje veikti 23.30 val.? Žmogus per krepšinio varžybas gauna pakankamą adrenalino kiekį, nepanašu, kad kažkas po to dar ūžautų“, – mano centro vadovė Daiva Tankūnaitė.
Negirtavo netgi Panevėžyje apsistoję sirgaliai. O tokių buvo nemažai. Pasak D.Tankūnaitės, į čempionatą suvažiavusių svečių iš užsienio nesuviliojo vienintelis „Įstros“ viešbutis netoli Paįstrio. Kiti buvo pilnutėliai.
Direktorės nuomone, „Įstrai“ koją pakišo atstumas – sirgaliams 15 kilometrų už miesto esą pasirodė per toli. Tačiau po varžybų „Cido“ arenoje užsieniečiai patraukdavo nakvynės už daugiau nei 100 kilometrų – į per visą naktį šėlstančius Vilnių ir Kauną.
Kone 150 panevėžiečių, tikėjęsi naktį miegančioje Aukštaitijos sostinėje išnuomoti užsieniečiams savo būstus, taip ir liko it musę kandę.
Organizatorių nuomone, bent Panevėžio viešbučiai turi dėl ko džiūgauti – vien Krepšinio federacija buvo rezervavusi šešis. Tačiau ir juose net per patį čempionato piką buvo įmanoma gauti nakvynę už prieinamą kainą, tarkim, Panevėžio „Pervažoje“ visada buvo bent penkios laisvos vietos.
I. Kontrimavičiūtė
