Sportas ir nuostabios merginos – tai du, vienas kitą papildantys, komponentai. Didžiojoje dalyje sporto šakų dailiosios lyties atstovės yra tik puošmena: vyrų dėmesį sukaustanti gražuolė išeina į ringą ir skelbia naujo raundo pradžią, įspūdingų formų merginos duoda startą lenktynėms ir panašiai. Krepšinio varžybų pertraukėlių metu į aikštelę taip pat išbėga būrys gražuolių. Vis dėlto tiek jos, tiek jų vadovė teigia nesančios tik puošmena. Šokėjos tikina, kad lieja prakaitą daugiau už pačius krepšininkus.
Šokis – (ne)sportas?
Retas lietuvis drįstų ginčytis, kad į krepšinio aikštelę išbėgę vyrai kimba į rimtą kovą, nes pats krepšinis – tikrų tikriausias sportas. Ar galima tą patį sakyti ir apie krepšinio šokėjų grupę? Kitaip tariant, ar gražūs merginų šokio judesiai, jų palaidi plaukai ir gražus makiažas leidžia kalbėti apie tai, kad tai irgi yra rimtas sportas?
„Visi, kas tik nėra pabandę, visuomet įsivaizduoja, kad pas mus čia nėra ką veikti. Esą merginos uodegas pavizgino, pasišypsojo ir tuo viskas baigėsi. Deja, taip nėra. Jos tikrai lieja prakaitą ne ką mažiau nei patys krepšininkai. Pasakyčiau net taip, kad daugelį dalykų, ką sugeba šios jaunos merginos, krepšininkams niekada nepavyktų atkartoti“, – sako Šiaulių šokio klubo „Flamingas“ vadovė Daina Svirskytė.
Merginų trenerė pasakoja, kad šokėjoms prieš pasirodymus reikia kone tokių pat apšilimo pratimų, kokius atlieka ir krepšininkai. Esą to nepadarius, galimos gana rimtos traumos.
Norint būti šokėjų komandoje, neužtenka vien gražios figūros ir ilgų plaukų. „Per savaitę visuomet turime tris treniruotes, taip pat dar vieną papildomą treniruotę sekmadieniais. Treniruojamės nuo dviejų iki keturių valandų, priklausomai nuo to, ką mes darome. Jeigu ruošiamės naujiems numeriams, porą valandų skiriame vien apšilimui, kūno lavinimui, o po to – kūrybinis darbas“, – šokių užkulisius praskleidžia merginų trenerė.
Šiaulių krepšininkams Arenos šokėjos – per jaunos
Pačios Šiaulių šokėjos sako, kad nors daugelis merginų į krepšinio klubo palaikymo komandą, iš tiesų, veržiasi norėdamos iš arti susipažinti su krepšininkais, bet prasitaria – su jais bendrauja gana retai.
„Žinoma, kartais tenka persimesti vieną kitą žodį koridoriuje. Būna, kad pasisveikiname ir susitikę viešumoje, jei, aišku, tik krepšininkai mus atpažįsta“, – sako Živilė.
Trenerė užsimena, kad tarp jos merginų ir krepšininkų retai mezgasi artima draugystė, o merginos nerauda dėl nenusisekusios meilės. Kodėl taip? „Vadovė neleidžia“, – juokiasi D. Svirskytė.
Šiaulių šokėjos nenori likti gimtajame mieste
Arenos šokėjų grupėje kasmet vyksta didelė merginų rotacija, todėl pasiteiravome, kodėl taip yra, gal šokio klubo vadovė, kaip ir krepšinio klubo strategas, kiekvienam sezonui ieško vis naujų talentų?
„Labai džiaugčiausi, kad tokia didelė rotacija nevyktų, kad turėtume žymiai vyresnę šokėjų palaikymo komandą. Tokią, kokią turi Kauno „Žalgiris“ ar Vilniaus „Lietuvos rytas“. Klausiate, kodėl keičiasi šokėjos? Atsakymas labai paprastas – praktiškai nei viena iš šokėjų nelieka Šiauliuose. Jų nedomina nei Šiaulių universitetas, nei kolegijos. Visos šokėjos mokosi labai gerai, stoja į didžiųjų Lietuvos miestų aukštąsias mokyklas ir yra kviečiamos į tų miestų – Vilniaus ar Kauno – šokėjų komandas“, – sako trenerė. D. Svirskytė juokiasi, kad su buvusiomis šokėjomis pašneka net apie tai, kad Vilniuje galėtų suburti antrą Šiaulių šokėjų grupę.
Merginos miklumu lenkia gaisrininkus, bet…
Gaisrininkų normatyvuose numatyta, kad gavę iškvietimą, apsauginius drabužius jie privalo apsirengti ne ilgiau kaip per 46 sekundes. Krepšinio klubo „Šiauliai“ šokėjos šypsosi ir sako, kad būna situacijų, kai jos tiek laiko persirengti net neturi. Merginos į naują šokių aprangą privalo įsisprausti vos per 30 sekundžių. O persirengti tenka itin dažnai – per kiekvieną trenerių paprašytą minutės pertraukėlę, šokėjos rengiasi vis kitais rūbais.
„Dažniausiai laiko turime labai nedaug. Tad viena kitai šaukiame – greičiau, panos, greičiau. Skubame, lekiame, bėgame, todėl pasitaiko, kad į krepšinio aikštelę iššokame tik su viena kojine. Būna, kad kuri nors mergina skubėdama ir šortukus pamiršta užsivilkti“, – dalijasi įspūdžiai iš šokių užkulisių Karolina.
Vis dėlto merginos sako, kad visuomet stengiasi būti vieningos. Jei kuri nors komandos narė nespėjo persirengti – „lėtapėdės“ laukia visos. Šokėjos juokauja, kad dar nėra tekę prašyti kurios nors komandos trenerio neimti minutės pertraukėlės, nes jos nepasirengusios išbėgti vietoj krepšininkų. „Mes kaip tik prašytume, kad treneriai pertraukėlių imtų kuo daugiau, nes kiekviena jų – šansas pasirodyti mums“, – šmaikščiai atkerta šokėjos.
Svajonės apie čempionatus
Spėjusios nusimesti rožinius akinius ir rimtai į treniruotes kimbančios jaunosios šokėjos paklaustos, kokia jų didžiausia svajonė ir kas jas labiausiai jaudina, nesako, kad svajoja ištekėti tik už krepšininko. „Tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje kasmet vyksta šokėjų palaikymo komandų čempionatai. Todėl mano svajonė būtų geriausiai pasirodyti ten“, – nedrąsiai prasitaria Živilė.
Jos draugė Eglė sako, kad ją labiausiai jaudina patys šokiai. „Prieš pasirodymą visuomet jaučiu nerimą, kaip viską padaryti teisingai, kaip nesuklysti. Bet kai išeinu į aikštelę, apie nieką nebegalvoju. Tiesiog šoku, džiaugiuosi, kad tai darau ir mėgaujuosi nuostabia akimirka“, – neslepia emocijų šokėja Eglė.
Vaikinai nesutverti šokiams?
Kalbantis su šokėjomis ir jų trenere, nepavyko susilaikyti nepaklausus, kodėl Šiaulių arenos šokėjų komandoje niekada nėra buvę vaikinų. Nuvilnijus juoko bangai, D. Svirskytė vis dėlto prasitarė, kad jeigu atsirastų norinčių, galėtų bent jau vieną vaikiną priimti.
„Ne paslaptis, kad į krepšinio varžybas dažniausiai renkasi vyrai. Tad jiems daug mieliau žiūrėti į gražias šokančias merginas nei į vaikinus. O kalbant rimtai, tai, iš tiesų, yra buvę vaikinų, kurie atėjo, bandė, bet kartu su merginomis nepatempė fizinio krūvio“, – sako trenerė.
