Žemesnės naftos kainos teigiama pusė yra ta, kad vartotojams suteikiama teisė mažiau leisti pinigų energijos resursams ir daugiau – kitoms prekėms, teigia žurnalistas. „Vartotojams visame pasaulyje taip būtų gerokai geriau, ypač menkas pajamas gaunantiems asmenims, kurie už energijos resursus moka didžiąją dalį savo lėšų, – cituojamas Londono karališkojo koledžo profesorius. – Stambūs naftos importuotojai, tokie kaip Indija, Kinija, Japonija ir daugelis besivystančių šalių dėl to tik laimės. Šie įvykiai padidins jų augimą ir sumažins pagrindinių produktų kainas“.
Venesueloje – stambiausių pasaulyje naftos produktų resursų savininkėje – vyksta atvirkštiniai procesai. Šalis ritasi prie hiperinfliacijos, nusikalstamumas šalyje tik auga. Kaip ir baimės, kad Venesuela nesugebės padengti savo tarptautinių įsiskolinimų.
„Rusijoje, kurioje nafta ir dujos sudaro 75 proc. eksporto ir daugiau nei pusę metinių biudžeto pajamų, ekonomikos kritimas ir silpna šalies valiutos situacija grasina žmonių gyvenimo kokybei, o tai leidžia nacionalistams ir panašiems į juos asmenims kurstyti antivakarietišką karą Ukrainoje“, – nurodo R. Pagnamenta. Už vieną nukritusį naftos vertės dolerį šalis netenka 2 mlrd. dolerių. Manoma, jeigu kainos išliks žemos, bus eskaluojamos antivakarietiškos nuotaikos ir tolimesnis karo Ukrainoje vystymas, siekiant nukreipti visuomenės dėmesį ir suversti kaltę Vakarams.
Šiuo metu šalyje prasidėjusi, tiek rublio vertės kritimo, tiek „antisankcinio maisto naikinimo isterija“ kaip tik bandoma užgožti suaktyvėjusiais kariniais veiksmais Ukrainos rytuose. Vietos smogikų lyderiai paskelbė apie visišką karinę mobilizaciją ir „artimiausią savaitę prasidėsiantį Ukrainos kariuomenės puolimą“, o šią naktį artilerija buvo apšaudytas vieno iš svarbiausių Ukrainos strateginių miestų – Mariupolio prieigos.
Pasak R. Parnamentos, „labiausiai dėl kritusių naftos kainų nukenčia Artimųjų Rytų ir Afrikos naftos gamintojai, kurių ne tokios plačios kišenės, kaip Saudo Arabijos“: Alžyras, Libija, Bahreinas, Omanas, Iranas, Irakas, Angola ir Nigerija. Iranui šios situacijos grėsmingumas tapo viena iš priežasčių, kodėl šalis ryžosi sudaryti „branduolinį susitarimą“. Kitose išvardintose šalyse baiminamasi, kad negatyvus žemų naftos kainų poveikis gali privesti prie politinių neramumų.
