Krenta didmiesčiai

Šiauliams, oficialiai turintiems 107 tūkstančius gyventojų, gresia netekti didmiesčio statuso. Tokio statuso netenka Panevėžys, kuriame nelikę nė 100 tūkstančių gyventojų. Gali būti, jog žlugę didmiesčiai neteks dalies Europos Sąjungos paramos.

Kiti miestai dirbtinai menkinami

Šiauliuose gyventojų mažėja kasmet. Miesto vicemeras Juras Andriukaitis mano, kad Šiauliai su išvažiuojančiais žmonėmis yra miestas-donoras ne tik užsienio šalims, bet ir šalies sostinei.

„Žmonių praradimas yra kompleksinė problema. Verslo, ekonomikos vystymasis Lietuvoje orientuotas tik į du megapolius – Vilnių ir Klaipėdą. Visi kiti miestai automatiškai ir stichiškai atrofuojasi“, – mano J. Andriukaitis.

Nesilaikoma valstybės politikos pažadų – valstybės plėtros per regionų plėtrą. „Tai lieka tik žodžiuose“, – apgailestavo J. Andriukaitis.

„Netolygus šalies vystymas formuoja didžiules ekonomines ir socialines problemas“, – mano vicemeras.

Savo miestą reikia gerbti

J. Andriukaičio manymu, vieni Šiauliai atsispirti tam nepajėgūs.

„Šiauliuose yra gerų ekonominių užuomazgų, bet be valstybės paramos ir pagalbos mes sunkiai įgyvendinsime Pramonino parko, Logistikos centro, kitus projektus, kurie smarkiai prisidėtų prie Šiaulių regiono plėtros. Šiuose objektuose glūdi didžiulis potencialas – kurti darbo vietas, plėtoti verslą, piniginius srautus“, – mano J. Andriukaitis.

Vicemerą stebina tai, kad, pavyzdžiui, Šiaulių oro uosto, užsidirbančios įmonės, didžiausio Baltijos šalių oro uosto, nėra šalies oro uostų žemėlapiuose, o Palangos oro uostas yra.

„Antklodė tampoma stipresniųjų rankomis. Mūsų verslas toks atsparus, kad Šiauliuose sugeba išsilaikyti ir neišmirti, bet didžiuosius projektus turi remti valstybė su daug didesniais, nei miesto, ištekliais“, – sako J. Andriukaitis.

Vicemero nuomone, ar Šiauliai neatsidurs už didmiesčio ribos, priklauso ir nuo miestiečių optimistinio požiūrio į miestą ir esminius jo reikalus palaikant dvasinį miesto tonusą ir pagarbą jam.

Panevėžys – prie mažesniųjų

Per porą metų Panevėžys susitraukė daugiau nei 13 tūkstančių gyventojų – iki 98,6 tūkstančio 2012 metais, taip skelbia Statistikos departamentas. Dėl to miestas priskirtinas prie mažesniųjų Lietuvos miestų.

Miestui nebeperžengiant 100 tūkstančių gyventojų skaičiaus, bus kertama per miesto vadovų, o ateityje ir visų valdininkų algas. Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius viešai apgailestavo, kad lėšų socialiniams, sveikatos reikalams, gatvių tvarkymui bus skiriama taip pat mažiau.

Anksčiau vadintas pramonės miestu Panevėžiui buvo suteiktas ir metropolio statusas, bet tai neatnešė miestui nei daugiau investuotojų, nei didesnės pramonės plėtros. Čia įsikūrė keletas užsienio kapitalo įmonių, bet daug vilčių žadėjęs Pramonės parkas iki šiol tuščias.

Skaičių ekvilibristika

Panevėžio miesto vadovai dėl Statistikos departamento pateiktų skaičių nesutinka. Panevėžiečiai tikina, kad mieste savo gyvenamąją vietą deklaravo beveik 108 tūkstančiai gyventojų.

Panevėžio miesto mero patarėjo Dariaus Simėno teigimu, Statistikos departamentas gyventojų skaičių pateikė pagal gyventojų surašymo duomenis.

Jis priminė, kad netikslus gali būti ir gyventojų surašymo metu suskaičiuotas gyventojų skaičius. „Patys surašinėtojai pripažino, kad dalies gyventojų nesurašė, nes nerado jų namie“, – sakė D. Simėnas.

D. Simėno teigimu, jokiame teisės akte nepavyko aptikti apibrėžto didmiesčio statuso būtent su 100 tūkstančių gyventojų. 100 tūkstančių gyventojų skaičius esąs tik Rinkimų įstatyme, kur gyventojų skaičius lemia Tarybos narių skaičių.

„Londoniečiui pasakykite, kad Vilnius yra didmiestis, jis skaniai nusijuoks“, – sakė mero patarėjas.

D. Simėno teigimu, jeigu galutinai būtų nuspręsta, kad Panevėžyje vis tik gyvena tik 98 tūkstančiai gyventojų, nieko esminio miesto valdyme neįvyktų: „Sumažėtų tik Tarybos narių skaičius nuo 31 iki 27 ir kiek sumažėtų kelių aukščiausio lygio Savivaldybės vadovų atlyginimai“.

Smūgis šaliai

D. Simėno teigimu, žymiai didesnis smūgis būtų suduotas miesto ekonomikai ir psichologiniam klimatui.

„Tai aiškiai atsilieptų investicijoms į miestą. Jeigu valstybės politika ir toliau bus tik aritmetika, kentės ne tik Panevėžys, bet ir visa šalis, – sako D. Simėnas. – Taptume antrąja Latvija, kur vystomas tik vienas miestas – sostinė Ryga. Kam bus įdomi šalis, kurioje nėra didmiesčių?“.

Mero patarėjo teigimu, Lietuvoje regionai yra menkinami.

„90 procentų kultūros lėšų eina Vilniui, o kas lieka visai Lietuvai? Regionai menkinami, nors tai šaliai ir jos įvaizdžiui kenkia“, – mano D. Simėnas.

Miestai praranda daugiau nei statusą

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas mano, kad gyventojų mažėjimas - ne pagrindinė grėsmė šalies miestams.

Didžiausią problemą jis įžvelgia dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų skirstymo.

„Kokios ES investicijos teks didmiesčio statuso netekusiems miestams? Nuojauta šnibžda, kad skirstant 2014 – 2020 metų Europos struktūrinę paramą Lietuvai, proporcijos dėl lėšų pasidalijimo keisis. Jeigu, pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėtų didesniu laipsniu nei kitose apskrities savivaldybėse, tai galbūt nukentėtų Šiaulių savivaldybės gaunamų iš Europos Sąjungos lėšų sumos. Tokia neigiama įtaka galima“, – mano R. Čapas.

KOMENTARAS

Gyventojų skaičiaus ribas gali keisti Seimas

Roma ŽAKAITIENĖ, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė:

– Tokia situacija, kai savivaldybės gyventojų skaičius nebesiekia 100 tūkstančių, šalyje susidarė pirmą kartą. Ši problema jau buvo svarstyta Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. LSA nuomone, būtina keisti teisės aktus, galimai numatant pereinamąjį laikotarpį ir gyventojų skaičiaus pasikeitimo paklaidą. Tokius teisės aktus gali keisti Seimas.

Gyventojų skaičius svarbus skaičiuojant finansinius rodiklius, o 100 tūkstančių yra riba priskiriant savivaldybę konkrečiai įstaigų grupei, nuo kurios priklauso darbo užmokesčio dydis.

Šioje situacijoje susiduriame su neaiškumais, kadangi joks teisės aktas nenustato termino, per kurį turėtų būti keičiamas savivaldybės institucijų ir įstaigų priskyrimas atitinkamai įstaigų grupei.

Vertas dėmesio ir Panevėžio miesto savivaldybės argumentas, jog savivaldybė teikia paslaugas jos teritorijoje gyvenantiems asmenims, o jų skaičius atsispindi Gyventojų registre deklaruojant gyvenamąją vietą. Savivaldybės tarybą taip pat renka toje teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys.

LENTELĖ

Gyventojų skaičius per ketverius metus

2009 2010 2011 2012

Vilnius 558165 560192 535764 533713

Kaunas 352279 348624 317319 311148

Klaipėda 183433 182752 162898 160361

Šiauliai 126215 125453 109748 107875

Panevėžys 112619 111959 100027 98612

Rita ŽADEIKYTĖ