Tiek Venesuela, tiek ir Saudo Arabija yra didžiosios naftos rinkos žaidėjos, o pasaulinės naftos rinkos ateitis – viena iš svarbiausių temų, atsidūrusi derybų centre. Tačiau tai, aišku, nėra vienintelė tema, – aptarinėjama ir sudėtinga politinė situacija Venesueloje, šios šalies sudėtinga ekonominė situacija, konfliktas Sirijoje ir Irano įtakos vaidmuo Artimuosiuose Rytuose.
Pasisakydamas energetikos forume, V. Putinas pareiškė, kad susitarimas dėl naftos gavybos mažinimo tarp OPEC šalių narių ir šalių, kurios nėra OPEC narės, gali būti pratęsta „mažiausiai iki 2018-ųjų pabaigos“. Venesuela ir Saudo Arabija – kurių ekonomika iš esmės ir yra paremta prekyba juoduoju auksu – taip pat turėtų būti už kainų, kurios pastaraisiais metais ženkliai krito, išlaikymą kuo aukštesniame lygyje.
Domina ne tik nafta, bet ir įtaka
Venesueloje V. Putinas taip pat turi ir politinių tikslų – aktyviai palaikydamas socialistinę N. Maduro valdžią jis noriai finansuoja šio režimo, atsidūrusio katastrofiškoje ekonominėje situacijoje, išlaikymą kėdėje. N. Maduro vis labiau tampa priklausomas nuo Rusijos, kuri, negaišdama laiko, perima vis didesnę šios šalies naftos pramonės infrastruktūros dalį.
Saudo Arabijoje nafta irgi tėra tik dalis to, kas yra statoma ant kortos. Pleištas Rusijos ir Saudo Arabijos santykiuose – Iranas, mirtinas sauditų priešas, tačiau tų pačių rusų ir jų palaikomos Sirijos valdžios sąjungininkas, kurios priešininkus palaiko Rijadas. Saudo Arabijos karalius Salmanas baiminasi, kad Irano „islamo revoliucijos sargų korpuso“ karių kišimasis į Sirijos ateitį suteiks jo priešininkams persvarą regione, ir dėl to ieško kompromiso su V. Putinu, aiškinama leidinyje.
„Man atrodo, kad sauditai yra pasirengę leisti B. al Assadui išlikti valdžioje su sąlyga, kad Maskva parodys pastangas sulaikyti Irano įtaką Sirijoje“, – cituojamas JAV Artimųjų Rytų ekspertas Markas Katzas.
Rusijos tikslas šiuo atveju yra ne tik naftos kainų kontrolė, tačiau ir tokių regioninių konfliktų, kaip Sirija ir Libija valdymas, rašoma „The Guardian“.
Anot leidinio, besikeičiančios diplomatinės sąjungos leidžia Maskvai tikėtis, kad istorinis keturias dienas truksiantis Saudo Arabijos karaliaus vizitas parodys, jog Maskva sugeba sudaryti sąjungas su visais pagrindiniais žaidėjais regione, įskaitant Turkiją, Iraną, o dabar ir sauditus.
Vos prieš kelerius metus vien mintis apie Saudo Arabijos monarcho vizitą į Maskvą pasirodytų keista, nes Maskva ir Rijadas dešimtmečiai stovėjo priešingose barikadų pusėse visuose didesniuose regioniniuose konfliktuose, nuo Afganistano iki „Musulmonų brolijos“ Egipte. Tačiau abi pusės nusprendė nutraukti susipriešinimą ir po kelių prieš tai vykusių susitikimų planuojama pasirašyti prekybines sutartis, kurios numatytų bendrus veiksmus dėl naftos kainų ir tuo pačiu aptars galimą taikos sureguliavimą Sirijoje, įskaitant ir to paties Irano vaidmenį.
Rusijos sėkmė Sirijos konflikte remiasi tuo, kad diplomatinė energija buvo nukreipta į Rusijos, Turkijos ir Irano suformuotą keturių deeskalacijos zonų Sirijoje procesą – kurį sauditams teko pragmatiškai palaikyti, rašoma „The Guardian“.
