Nužudytos žmogaus teisių gynėjos ir žurnalistės Natalijos Estemirovos žudikai tebėra laisvėje, o Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kalba apie tai, kad pasaulis akcentuoja labiausiai "nepriimtiną" nužudymo versiją. Todėl šios bylos baigtis aiški iš anksto.
"Mano mamą nužudė už tai, kad ji priešinosi karui su taikiais gyventojais. Dabar visi tapome našlaičiais", - sako N.Estemirovos 15-metė duktė Lana.
Prieš žūtį N.Estemirova iš tiesų dirbo be pertraukos. Vien šiais metais ji su kolegomis informavo visuomenę apie 76 Čečėnijoje pagrobtus žmones, o tai 36 daugiau nei per visus praėjusius metus. Rusijos žurnalistė Anna Nemcova pasakojo, kad N.Estemirova buvo labai susidomėjusi jos darytu interviu su Ramzanu Kadyrovu, ypač ta dalimi, kurioje kalbama apie kankinimus ir grobimus. Čečėnijos prezidentas aiškino Rusijos žurnalistei, jog per savo gyvenimą niekam nepadarė jokios žalos ir niekam negrasino. N.Estemirova tai pakomentavo tokiais žodžiais: "Kremlius uždegė žalią šviesą specialiosioms tarnyboms ir vietos milicijai, kad šios galėtų daryti viską, ką tik panorėjusios, tačiau su viena sąlyga - jos privalo būti absoliučiai lojalios Kremliui." Po N.Estemirovos nužudymo Maskvos organizacijos "Memorial" vadovai sako jaučiantys kaltę, jog nepaviešino prieš metus R.Kadyrovo žurnalistei mestų grasinimų.
N.Estemirova padėjo tiesos ieškojusiems žmonėms. Savaitę prieš mirtį ji su kolegomis tyrė jauno vyro pagrobimą iš Grozno ligoninės, tris nužudymus Čečėnijos kaimuose, trijų namų padegimo versiją ir viešai atliktą mirties bausmę.
Nužudytos žmogaus teisių gynėjos laidotuvėse dalyvavo labai daug moterų, kurioms ji buvo padėjusi. Deši Inderbijeva papasakojo, kaip 2000 metais Rusijos kareiviai gyvas sudegino tris jos seseris. O pati Deši, būdama septintą mėnesį nėščia, kone dešimt kilometrų pėsčiomis nešė seserų pelenus. Dėl patirto siaubo D.Inderbijevos sūnus gimė neišnešiotas ir šiandien yra nesveikas. Prieš pat nužudymą N.Estemirova buvo aplankiusi šią moterį. Žurnalistė padovanojo jai drabužių, knygų, o vaikui - mokyklinį rinkinį.
Kai buvo nužudyta N.Estemirova, viso pasaulio spauda ėmė rašyti apie labai jau nepaprastus Maskvos ir "Čečėnijos aristokrato" R.Kadyrovo santykius. Tačiau didelė dalis rusų, kaip ir anksčiau, įtariai žiūri į žmogaus teisių gynėjus, todėl Rusijos valdžia gali daryti, ką nori.
"Nors D.Medvedevas ir pasmerkė N.Estemirovos nužudymą, jis nepasinaudojo galimybę įrodyti, kad tokias bylas išmano geriau nei buvęs KGB pulkininkas Vladimiras Putinas. Be to, prezidentas negali tik smerkti, jis turi ir veikti. Rusijos vadovas privalo rasti tą subtilų balansą tarp visiško politinių teisių suteikimo Šiaurės Kaukazo gyventojams ir rusų saugumo bei šalies vientisumo užtikrinimo", - rašo britų dienraštis "The Financial Times".
Leidinio teigimu, D.Medvedevas turėtų liepti iškelti bylą dėl R.Kadyrovui mestų kaltinimų, o ne atmesti šią versiją politiniais sumetimais ir dar vadinti ją labiausiai "nepriimtina" Rusijai. Kokią išvadą iš to padarys Rusijos teisėtvarka, galima pasakyti iš karto, ir nesvarbu, kad tokie nusikaltimai daro gėdą visai Rusijos valstybei ir netiesiogiai meta kaltinimus Kremliaus vadovams. Rusijos nenoras ištirti tokius nusikaltimus neleidžia šios šalies priskirti prie civilizuotų valstybių.
Jau nuo tada, kai 2004 metais Čečėnijos respublikai ėmė vadovauti R.Kadyrovas, vadinamieji kadyrovcai - mirties eskadronai - pasėjo krašte baimę ir siaubą. Pagrobimai, prekyba žmonėmis, taikių gyventojų žudymas tapo gyvenimo dalimi. Po N.Estemirovos nužudymo žmogaus teises ginančiai organizacijai "Memorial" nutraukus savo veiklą Čečėnijoje, respublikoje nebeliko nieko, kas trukdytų jos prezidentui. Maskvos remiamas 32 metų bokso mėgėjas Čečėnijoje viešpatauja kaip absoliutus valdovas ir slopina mažiausią opozicijos pasipriešinimą. Tačiau vadovaujant R.Kadyrovui Čečėnija gavo tiek daug nepriklausomybės, kiek dešimtojo dešimtmečio pradžioje čečėnai nedrįso net svajoti.