V. Putinas visiškai neseniai tikino, kad Rusija niekaip negali paveikti rinkimų JAV rezultatų, nes Amerika ne kokia nors „bananų respublika“, tačiau visos politinės jėgos Rusijoje jau kelias dienas aptarinėja, koks lemiamas buvo „rusų faktorius“ D. Trumpo pergalėje.
„Liberali demokratija atsidūrė krizėje“
Prokremliškas politologas Sergejus Markovas vokiečių kanclerei Angelai Merkel prognozuoja tokį patį pralaimėjimą kitą pavasarį rinkimuose į Bundestagą, kokį JAV patyrė V. Putino priešininke vadinta Hillary Clinton. „A. Merkel – viena iš pagrindinių Šaltojo karo prieš Rusiją iniciatorių. Rinkėjai – ne kvailiai, ir jie žino, kad Rusija nekelia grėsmės Europai. A. Merkel, tvirtindama atvirkščiai, pateikia save kaip melagę,“ – pareiškė S. Markovas.
Ištikimas Kremliui televizijos laidų prodiuseris ir propagandinio kanalo vadovas Vladimiras Solovjovas taip pat tiki „tektoniniais pokyčiais“ pasaulyje po „Brexit“ ir D. Trumpo triumfo. Tiesa, jis jau dešimtmetį prognozuoja JAV kolapsą ir gąsdina Vakarus apokalipse.
Nepaisant to, net ir rusų liberalų frontą atstovaujantys ekspertai tikina, kad „Vakarų liberali demokratija atsidūrė krizėje, todėl populistų pergalės atrodo logiškos“.
„Jie susirenka sau tuos rinkėjus, kurių liberalios demokratijos režimai jau seniai išstūmė iš politikos,“ – paaiškino sociologas Grigorijus Judinas. Tačiau tuo pat metu jis mano, kad V. Putiną „galima vadinti naujojo Vakarų populizmo krikštatėviu: jo sistema yra persmelkta savo pačių tautos baime, ir jis stengiasi paversti piliečius pasyviais stebėtojais“.
Austrija ir Prancūzija: gali iškilti populistai
Dar daugiau, lojalūs Kremliui rusų politologai prognozuoja pergales prezidento rinkimuose tiek Austrijoje, tiek ir Prancūzijoje dešiniųjų populistų atstovams, kurie atvirai simpatizuoja Maskvai.
Austrijoje vyks pakartotiniais prezidento rinkimai, kuriuose prieš pusmetį populistas Norbertas Hoferis tik per plauką antrajame ture pralaimėjo „žaliųjų“ atstovui Alexanderiui Van der Bellenui.
Prancūzijoje, būsimuosiuose prezidento rinkimuose, realiai vertinama Marine Le Pen, gaunančios tiesioginę (net ir finansinę) paramą iš Rusijos, pergalė.
Moldova ir Bulgarija: prorusiški vadovai atėjo į valdžią
Socialistų partijos kandidatas, prorusiškų pažiūrų Igoris Dodonas šį savaitgalį, remiantis pirminiais rezultatais, surinko 55,5 proc. balsų. Jis aplenkė Europos Sąjungos šalininkę Maya Sandu.
Bulgarijoje Rumenas Radevas, taip pat pirminiais duomenimis, gavo 58,1 proc. balsų. Sužinojęs apie naują, į Kemliaus pusę palinkusį, prezidento rinkimų favoritą, apie savo atsistatydinimą paskelbė bulgarų ministras pirmininkas Boiko Borisovas. Provakarietiško politiko pasitraukimas neturtingiausioje ES šalyje turėtų reikšti išankstinius rinkimus.
