Lietuva nuo pat 1992 m., tiesa, gana neryžtingai, bando Rusijai nusiųsti žinią, kad ši turi prisiimti Sovietų Sąjungos padarytų skriaudų atsakomybę. O Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė penktadienį pareiškė, kad klausimą dėl reikalavimų atlyginti per sovietinę okupaciją padarytą žalą Maskva laiko „uždarytu visiems laikams“.
Kenkia santykiams?
Lietuvoje leidžiamas savaitraštis „Obzor“ („Apžvalga“) praėjusią savaitę skaitytojų klausė: „Ką manote apie Lietuvos reikalavimus dėl okupacijos žalos atlyginimo?“ Į šį jautrų tiek Lietuvos, tiek ir Rusijos politikams klausimą nepasididžiavo atsakyti ir Rusijos ambasadorius Lietuvoje V.Čchikvadzė.
„Klausimas apie kompensacijos reikalavimus šiuolaikinei Rusijai mums yra uždarytas kartą ir visiems laikams“, – teigė Rusijos ambasadorius. Tokia jo pozicija paskelbta ir Rusijos ambasados interneto svetainėje.
Rusų diplomatas ragina Lietuvą tokiomis pretenzijomis nebloginti santykių su didžiąja kaimyne ir nesitikėti gauti okupacijos žalos atlyginimo pinigine išraiška. „Esu įsitikinęs, kad finansinių pretenzijų kėlimas ir „okupacinės retorikos“ naudojimas nėra geriausias būdas siekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės deklaruojamų tikslų dėl abipusiai naudingų santykių su Rusija“, – pridūrė V.Čchikvadzė.
Lietuvių nuomonė išsakyta referendume
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Vytis Jurkonis teigė, kad šis jautrus klausimas negali būti „uždarytas“, nes dar 1992 m. įvykusio referendumo vienas iš nutarimų, kuriam pritarė dauguma Lietuvos piliečių, buvo reikalauti atlyginti okupacijos žalą.
Paklaustas, ar reikėtų Lietuvai labiau spausti Rusiją dėl okupacijos žalos atlyginimo, ar verčiau susitaikyti su klausimo „uždarymu“, VU TSPMI dėstytojas pabrėžė, kad Lietuvai „reikia aiškiai žinoti, kur ir kada šį klausimą kelti“.
„Klausimas, ar iki šiol to tikslo buvo nuosekliai siekiama, yra atviras. Suprantama, kad derantis su Rusijos Federacijos atstovais vien tokio klausimo įtraukimas į darbotvarkę sukelia nepasitenkinimą ir atmetimo reakciją, todėl šis klausimas reikalauja itin subtilios ir subalansuotos politikos, o ne mūsų vidaus politikos žaidimų išvestinės“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Jurkonis.
Istorijos refleksijai nepasiruošę
Kodėl Rusija apskritai nelinkusi pripažinti istorinių klaidų? Pasak politologo, tai reikštų Rusijos istorijos perrašymą, tad tokie sprendimai artimiausiu metu didžiojoje kaimynėje tikrai nebus daromi. Tačiau, pasak jo, negalima sakyti, kad poslinkių šiuo klausimu visiškai nėra. „Tam tikri žingsniai, pavyzdžiui, buvo padaryti dėl Katynės žudynių pripažinimo. Tokie dalykai nenutinka per vieną dieną, – sakė V.Jurkonis. – Visų pirma kalbame apie moralės ir teisingumo klausimus, nes žalos atlyginimas finansiškai vargu ar tikėtinas.“
Rytų Europos politika besidomintis politologas teigia, kad esminis klausimas Lietuvos derybose su Rusija yra istorijos pripažinimas. „Kol tai bus siejama su kompensacijomis ir išmokomis, tikėtina, kad procesas bus itin lėtas, jei ne visiškai įšaldytas. Kitaip tariant, lūkesčiai dėl okupacijos žalos atlyginimo ir pačioje Lietuvoje turėtų būti gerai įvertinti. Priešingu atveju kyla natūralus klausimas, ar žinome, ko siekiame, ar keliame šį klausimą tiesiog mechaniškai? Galų gale juk tai iš dalies ir Rusijos Federacijos integralumo klausimas, todėl neabejotinai jis yra itin jautrus“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė V.Jurkonis, siūlantis Lietuvos valdžiai keisti toną dėl okupacijos žalos atlyginimo.
Daugumai lietuvių neduoda ramybės klausimas: „Kas būtų jei Rusija pasektų Vokietijos pavyzdžiu ir atsiprašytų anksčiau okupuotų šalių?“ V.Jurkonio teigimu, apie tai lietuviams galvoti dar anksti.
„Optimistai sakytų, kad Katynės žudynių pripažinimas buvo tam tikras Rusijos ir Lenkijos santykių proveržis, bet vis tiek dar lieka daug neatsakytų klausimų. Kitaip tariant, nemanau, kad šiandien Kremlius yra pasiruošęs savo istorijos refleksijai", - tvirtino politologas.
Kompensacija SSRS rubliais
Apie okupacijos žalos atlyginimą diskutuojama ne tik Lietuvoje. Rusijos Dūmoje kartkartėmis šia tema taip pat pasigirsta kalbų ir aptarimų. Bene įdomiausią, daug sarkastiškumo prieskonio turintį pasiūlymą praėjusių metų gegužės pabaigoje pateikė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksandras Toršinas.
Šis aukštas pareigas užimantis Rusijos pareigūnas, vadinamas Dūmos vicepirmininku, pasiūlė Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą Lietuvai atlyginti... SSRS laikų rubliais! „Aš siūlau išmokėti Lietuvai reikalaujamą 31 milijardo dolerių sumą, bet sovietiniais rubliais, pagal kursą 90 centų už rublį. Sovietinių rublių tebeturime tiek, kad nežinome, kur juos dėti“, – komentuodamas sprendimą sudaryti Lietuvoje komisiją, kuri rengsis deryboms su Rusija dėl Sovietų Sąjungos okupacijos padarytos žalos atlyginimo prieš metus komentavo A.Toršinas.
Bet, pasak rusų politiko, „Lietuva turės grąžinti Rusijai tai, kas buvo pastatyta šalyje sovietų okupacijos metais“. „Galima grąžinti ir piniginį ekvivalentą – mes galime paimti litais“, – sakė A.Toršinas.
Dūmos vicepirmininkas pridūrė, kad nors Lietuva mūsų kaimynė, mes perkame jos prekes, bet, be jos, yra nemažai šalių, norinčių tiekti savo produkciją į Rusijos rinką. „Tegul Vilnius paskaičiuoja, kad tas 31 milijardas dolerių – tai tie patys realūs pinigai, kurie šiandien leidžia gyvuoti Lietuvos ekonomikai dėl pasienio prekybos su Rusija“, – savo kalboje pabrėžė A.Toršinas.
Dėmesio į istoriją nekreips
Praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjusios Vyriausybės programoje teigiama, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. „Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėždami išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančiomis geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams“, – rašoma dokumente.
Programoje numatyta, kad „Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas turės būti įgyvendinamas derybomis su Rusija ieškant priimtinų sprendimų“.
Taigi, atrodo, kad Kremliui netgi sovietinių rublių maišo atrišti neprireiks – Lietuvos valdžia deklaruoja siekius stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą, žvelgiant į ateities perspektyvas, o okupacinės žalos atlyginimo pretenzijas rusams priminti, pasak dokumento, derėtų tik tada, kai pačiai Rusijai tai bus priimtina, kitaip tariant – niekada.
