Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfaks“, kuri remiasi Moldovos žiniasklaida, D. Rogozinas skrido bendrovės „S7“ lėktuvu. Pasiekus Vengrijos oro erdvę lėktuvas apsisuko į Maskvos pusę.
Pats D. Rogozinas savo „Twitter“ paskyroje rašo, kad „buvo sukeltas pavojus keleiviams“, o lėktuvas buvo priverstas leistis Minske. „Laukite atsako, niekšai“, – grasino D. Rogozinas.
Vyko į satelitinės pseudovalstybės renginius
Anksčiau D. Rogozinas taip komentavo galimybes jam sutrukdyti skrydį į Moldovą ir nepripažintą Padniestrės respubliką: „Kas man gali sutrukdyti susitikti su Moldovos prezidentu, jo paties kvietimu, ir Padniestrės vadovais?“
D. Rogozinas, prieš kelias savaites Baltijos šalių partizanus išvadinęs „nacių atliekomis“, vyko į „taikdariškos operacijos Padniestrėje“ 25-metį. Šeštadienį jis turėjo susitikti su Padniestrės lyderiu Vadimu Krasnoselskiu.
Vos patvirtinus vizitą Rusijos atstovas buvo perspėtas jo atsisakyti. Išvakarėse į Moldovą negalėjo patekti Rusijos atlikėjai Dmitrijus Dunajevas ir Liaisan Mingazova. Moldovos pasienio apsaugos atstovai pareiškė, kad atlikėjai negalėjo nurodyti vizito tikslo. Moldovos prezidentas, prokremlišku laikomas Igoris Dodonas šį įvykį pavadino provokacija.
Prezidentas: tai provokacija
1992-aisiais konfliktas tarp Tiraspolio ir Kišiniovo privedė iki karinio konflikto. Tuo metu į regioną buvo įvesta Rusijos „taikdarių“ kariuomenė. Kišiniovas laikosi nuomonės, kad Rusijos kariuomenė privalo pasitraukti iš kontroliuojamų teritorijų, nes ji jau seniai nebeatlieka „taikdariškos“ misijos.
Praėjusią savaitę Moldovos parlamentas priėmė deklaraciją, kurioje eilinį sykį pareikalavo išvesti Rusijos kariuomenę iš Moldovos teritorijos, tai yra iš nepripažinto Padniestrės regiono. Neseniai išrinktas prezidentu Moldovos kairiųjų lyderis I. Dodonas tai taipogi vadino provokacija. I. Dodono, kuris pasisako už santykių su Rusija gerinimą, nepalaiko nei vyriausybė, nei parlamentas.
