Baigiamojoje kalboje teisme 47 metų A. Navalnas kritikavo Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, po kurios prasidėjo precedento neturintis susidorojimas su prezidento Vladimiro Putino vyriausybės kritikais.
Rusija skęsta arba purvo, arba kraujo liūne, pareiškė A. Navalnas.
„Jame guli dešimtys tūkstančių žmonių, nužudytų kvailiausiame ir beprasmiškiausiame XXI amžiaus kare“, – teigė jis teismui.
Prokurorai prašė skirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremistinės veiklos finansavimu, viešu ekstremistinės veiklos kurstymu ir, anot jų, nacistinės ideologijos reabilitavimu.
A. Navalnas atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už turto pasisavinimą, kurią jo šalininkai laiko bausme už politinę veiklą.
Įžūlus vyriausybės kritikas socialiniuose tinkluose susilaukė daugybės gerbėjų dėl vaizdo įrašų, kuriuose demaskuojama įtariama Rusijos elito korupcija, ir paskatino masinius antivyriausybinius protestus.
Jis buvo suimtas 2021 metais, kai atvyko į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo, dėl kurio kaltina Kremlių.
Teismo procesas vyksta už uždarų durų kolonijoje IK-6 – griežto režimo kalėjime už maždaug 250 km į rytus nuo Maskvos, kur A. Navalnas kalinamas.
Karceris
Paskutines dienas prieš nuosprendį A. Navalnas praleis karceryje, kur nuolat atsiduria už smulkius kalėjimo taisyklių pažeidimus, sakė jo atstovas spaudai.
Iš viso šioje kameroje jis praleido beveik 200 dienų, teigia jo komanda, smerkianti kalėjimo pareigūnų vykdomą engimą.
A. Navalnas sakė, kad kalėjimo pareigūnai privertė jį gyventi vienoje kameroje su liguistu kaliniu, kad jį ir kitus kalinius „kankino Putinu“ verčiant klausytis Rusijos prezidento kalbų.
Jis taip pat skundėsi sveikatos sutrikimais ir dideliu svorio netekimu nuo tada, kai buvo įkalintas griežtojo režimo pataisos kolonijoje.
Prokurorai yra pareikalavę, kad A. Navalnas papildomą bausmę atliktų dar griežtesnio režimo kalėjime.
Balandį A. Navalnas teigė, kad jis gali būti atskirai teisiamas dėl kaltinimų terorizmu ir kad jam gali grėsti kalėjimas iki gyvos galvos.
2021 metais valdžia jo kampanijos biurus visoje šalyje paskelbė ekstremistinėmis organizacijomis, todėl darbuotojams, savanoriams ir rėmėjams kyla didesnė baudžiamojo persekiojimo rizika.
Vasarą du regioninių biurų vadovai – Lilija Čanyševa ir Vadimas Ostaninas – buvo nuteisti atitinkamai septyneriems su puse ir devyneriems metams už ekstremizmą.
Tūkstančiai rusų buvo sulaikyti už protestus prieš Maskvos puolimą Ukrainoje, o kai kurie garsiausi aktyvistai, tarp jų Vladimiras Kara-Murza ir Ilja Jašinas, atsidūrė už grotų.
