Vieni komentatoriai suskubo žavėtis Kassymo Žomarto Tokajevo drąsa, kiti baiminosi galimos Maskvos reakcijos į šį „įžūlumą“.
BBC ekspertai sutaria, kad drastiškų žingsnių iš Rusijos tikėtis nereikėtų tik tuo atveju, jei Vladimiras Putinas nereaguos į Tokajevo pareiškimą.
Tai mažai tikėtina, tačiau nė vienas ekspertas nedrįsta garantuoti taikos, turint omenyje Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, kurios galimybe dar visai neseniai netikėjo didžioji dauguma ekspertų.
„Tai, ką pasakė Tokajevas, nieko nenustebino. Bet kur jis tai pasakė ir kaip pasakė, mane nustebino. Kazachstanas ilgą laiką laikosi tokios pozicijos. Anksčiau nepripažino nei Taivano, nei Abchazijos, nei Pietų Osetijos, nei Krymo. Tokia pozicija dominavo ir Nazarbajevo valdymo laikais. Kazachstanas nėra vienintelis Rusijos sąjungininkas, kuris laikosi šios nuomones.
Gali būti du variantai. Jeigu Maskvoje sprendimai bus priimami remiantis racionalia logika, atsakomųjų sankcijų iš Rusijos nebus. Kazachstanas yra reikalingas Maskvai, todėl nėra pagrindo jį spausti. Kazachstanas gerąja prasme dabar turėtų virsti vartais, leidžiančiais išvengti sankcijų prieš Rusiją.
Jeigu tai vyks daugiau ar mažiau legaliomis schemomis, o tarptautinei bendruomenei to nestebės, situacija galėtų būti naudinga ir Kazachstanui ir Rusijai. Spaudimas yra šaudymas sau į koją. Jeigu Putinas priims sprendimus remiantis emocijomis ir jeigu jis įsižeidė Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) scenoje, tai nenustebčiau, jei po to bus taikomos sankcijos“, – teigė Temuras Umarovas, Centrinės Azijos specialistas, buvęs Maskvos „Carnegie“ centro tyrėjas.
Kito BBC kalbinto eksperto teigimu, šis Kazachstano vadovo išsišokimas galimai buvo iš anksto suderintas su Kremliaus pozicija.
„Gerai pažįstu Tokajevą. Matydamas jo kalbą SPIEF, iš jo veido išraiškos vaizdo įraše galima suprasti, kad jis kalbėjo tokiu būdu, tarsi tai būtų iš anksto paruošta kalba. Antra, jis kalba žiūrėdamas į Putiną. Atkreipkite dėmesį į jo žvilgsnį, tarsi jis norėjo paklausti Putino: „Ar aš teisus?". Negaliu tvirtai teigti, kad klausimas buvo iš anksto aptartas. Esu tikras, kad jis ruošėsi pasakyti būtent tai, ką pasakė.Šiandien negalima sakyti, kad Tokajevo kalba rodo kažkokį demaršą. Kazachstano vadovybė sėdi ant dviejų kėdžių, tai būdinga visoms trečiojo pasaulio šalims ir visoms civilizuotoms šalims. Daugelis NVS šalių mano, kad Putinas susilpnėjo kaip karo Ukrainoje kurstytojas.Nesakau, kad jis yra šluba antis. Tačiau jis pralaimi kovą daugelyje ekonomikos sričių, karinėje, politinėje ir diplomatinėje srityse. Ir šis ženklas pasireiškė būtent šioje Tokajevo kalboje SPIEF“, – cituojamas Alnuras Musajevas, buvęs Kazachstano KNB vadovas ir SSRS KGB darbuotojas.
Kodėl Kazachstanas nėra toks lojalus Kremliui kaip Baltarusija
2022 metų sausį Kazachstane netikėtai kilo masiniai protestai ir pogromai. Kai situacija paaštrėjo, siekiant stabilizuoti padėtį Kazachstane, Tokajevo prašymu buvo dislokuotos Rusijos KSSO taikos palaikymo pajėgos. Formaliai operaciją inicijuoti pasiūlė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Tačiau Rusija atlieka pagrindinį vaidmenį KSSO, kadangi Rusijos kariuomenė buvo pagrindinė kontingento dalis.
Nors misija truko tik 10 dienų, dauguma ekspertų sutinka, kad Rusijai padėjus Tokajevui, Kremliaus įtaka Kazachstane gerokai padidės. Tačiau Kazachstano prezidentas ir toliau viešai deklaruoja ,,daugiavektorinį“ požiūrį į savo užsienio politiką.„Rusija, žinoma, padėjo Tokajevui. Bet Putinas gynė ir savo interesus. Nes jei Tokajevas būtų nuverstas, atsirastų Nazarbajevo sūnėnų koalicija, o atsižvelgiant į islamistines nuotaikas. Toks scenarijus nebūtų palankus Rusijai.Rusija atliko operaciją, palaikančią Tokajevą, bet liko prie savo interesų. Negalima teigti, kad Tokajevas dabar yra skolingas už Rusijos palaikymą. Dar sausį manėme, kad Kazachstano ,,daugiavektorinė“ politika bus atmesta ir Kazachstanas bus stebimas Rusijos.Tokajevas yra daug geresnėje situacijoje nei Baltarusija, nes turi nepriklausomų pajamų šaltinių, nesusijusių su Rusija. Žinoma, CPC eina per Rusiją. Tačiau yra dujotiekis į Kiniją, kuris nepriklauso nuo Rusijos.Yra stiprūs regioniniai veikėjai, kurie domisi Kazachstano nepriklausomybe – visų pirma Kinija. Ryžtingi veiksmai prieš Kazachstaną labai pakenks Rusijos ir Kinijos santykiams. Kazachstanas sprendimų kontekste yra laisvesnis nei Baltarusija“, – aiškino „Carnegie“ centro ekspertas A. Gabujevas.
Aleksandras Barinovas, žurnalisto, anksčiau dirbusio Maskvoje, Kijeve ir opoziciniame judėjime „Kazachstano demokratinis pasirinkimas“ manymu, dabar palaikyti Rusiją Kazachstanui visiškai neapsimoka dėl ekonominių priežasčių ir valdžios elito interesų.
„2020 metais iš 85,7 mln. tonų Kazachstane pagamintos naftos 30,6% buvo skiriamos Kazachstano įmonėms (įskaitant bendros įmonės akcijas), 28,7% – JAV, 18,7% – Europai ir 16% Kinijai. Naftos bendrovės „Chevron“, „ExxonMobil“ , ,,Royal Dutch Shell“, ,,British Gas“, ,,Repsol YPF“, ,,CNPC“, ,,CITIC“ veikia Kazachstane. Kinijos įmonės nusipirko vieną iš trijų naftos perdirbimo gamyklų Kazachstane ir didžiąja dalimi kontroliuoja kitas dvi. Dėl šio požiūrio Nazarbajevas gana sėkmingai galėjo sėdėti net ne ant dviejų, bet ant keturių kėdžių vienu metu laviruodamas tarp JAV, Europos, Rusijos ir Kinijos. Tokajevas vėliau ėmėsi panašios politikos.Kazachstanas iš aukščiausių tribūnų nuolat kaltinamas didžiuliais žmogaus teisių, demokratijos pagrindų pažeidimais ir korupcija. Tačiau nė vienas iš Kazachstaną valdančio elito nebuvo patrauktas atsakomybėn, o Kazachstanui niekada nebuvo taikomos sankcijos. Tokioje situacijoje aišku, kad Tokajevui nereikia veltis į Putino avantiūras ir pradėti karą su visu pasauliu. Su jais viskas gerai – jie išlaiko valdžią šalyje, uždirba pinigus, draugauja su JAV, Europa ir Kinija, greičiausiai ten kaupia savo pagrindinį kapitalą, ramiai juda po pasaulį ir gyvena geriausiuose namuose bei dvaruose.Dabar stoti į Putino pusę, įsitraukti į karą Ukrainoje, kad ir netiesiogiai, reiškia automatiškai susipykti su visu pasauliu, patekti į sankcijas ir viską prarasti“, – aiškino jis.
T. Umarovo teigimu, Rusija šautų sau į koją, jeigu imtųsi karinių veiksmų prieš Kazachstaną.
„Šiuo metu dvišaliai Rusijos ir Kazachstano santykiai yra geriausios būklės, kokią tik galima įsivaizduoti. Jeigu tokiais išliks – bus gerai. Jei Rusija priims sprendimus vadovaujantis emocijomis, šaus sau į koją.Jei Rusija išstums savo poziciją, Kazachstanui bus taikomos antrinės sankcijos. Jei jis palaikys Maskvos poziciją Donecko ir Luhansko atžvilgiu arba dviprasmiškai kalbės apie Rusijos karinę agresiją, Kazachstanui bus taikomos sankcijos.Kazachstanas ką tik atsigavo po sausio įvykių, protestų ir ekonominių problemų, o sankcijos gali izoliuoti Kazachstaną – bet ką daryti toliau? Tai labai pavojingas dalykas, kuriam Kazachstanas, man atrodo, nėra pasiruošęs“, – BBC cituojamas T. Umarovas.
Eksperto A. Gabujevo teigimu, Kazachstanas paniškai bijo Vakarų sankcijų, todėl neleis naudotis savo jurisdikcija jų apėjimui. „Kazachstanas labai bijo, kad jam gali būti taikomos įvairios sankcijos. Todėl tiek Tokajevas, tiek jo pareigūnai jau aiškiai pareiškė, kad neleis naudotis savo jurisdikcija siekiant apeiti sankcijas. Sunku pasakyti, ar taip yra iš tikrųjų, nes Rusija neviešina savo statistikos. Kiek Kazachstano statistika atspindi tikrovę, kas vyksta pasienyje? NeaiškuŠiuo metu logiškiausias būdas importuoti kai kurias prekes, kurias draudžia sankcijos, į Rusiją per Turkiją, Kazachstaną arba Kiniją. Tiesą sakant, mes nesuprantame, kas ten vyksta iš tikrųjų.Šioje situacijoje keliami tokie prioritetai, kuriuos reikia subalansuoti: išlaikyti nepriklausomybę ir tolti nuo Rusijos; kita vertus, ne pykti, atsižvelgiant į tai, kokia emocinga ir nenuspėjama dabar yra Rusija. Iš trečios pusės – nepykdyti Vakarų. Tai yra trilema, kuri iki šiol sprendžiama gana sėkmingai.“, – aiškino jis.
Putinas nuolat painioja Kazachstano prezidento vardą
Putinas neseniai vėl supainiojo Kazachstano prezidento vardą – vietoj Kassym-Žomart pavadino jį „Kemel Žomartovič“.
Kazachstano prezidentas neparodė nepasitenkinimo, kad jo pavardė buvo pasakyta neteisingai.
Vladimiras Putinas per nuotolinį Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) susitikimą kreipėsi į Kazachstano prezidentą Kassymą-Žomartą Tokajevą ir išreiškė savo palaikymą. Tačiau Putinas supainiojo ir vietoj tikrojo Kazachstano prezidento pavardės pasakė visai kitą, rašoma „tjournal“.
„Kalbant apie situaciją Kazachstane, visi žino, kad prezidentas Kemelis Žomartovičius Tokajevas kreipėsi į KSSO narius dėl to, kad broliška KSSO valstybė narė susidūrė su precedento neturinčiu iššūkiu savo saugumui“, – tuomet sakė V. Putinas.
Pats Tokajevas V.Putino klaidos nekomentavo. Po Rusijos prezidento kalbos jis padėkojo už KSSO taikos palaikymo pajėgų siuntimą į Kazachstaną.
Tai ne pirmas kartas, kai Vladimiras Putinas pamiršta Kazachstano prezidento pavardę. Panaši situacija įvyko 2021 metų gruodį per kasmetinę spaudos konferenciją, kai valstybės vadovas neprisiminė Tokajevo vardo, supratęs, kad ištarti nesugebės, pavadino jį tiesiog „naujuoju prezidentu“.
