Birželį Ukrainos gynybos žvalgybos agentūra pranešė, kad Ukrainos pajėgos pataikė į brangų Rusijos naikintuvą Su-57, dislokuotą pietų Rusijoje, maždaug už 579 kilometrų nuo fronto linijos.
Kiti atvejai
Gegužę Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronas smogė „Gazprom“ naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug už 1500 kilometrų Rusijos Baškirijos respublikoje.
Šiuo metu Ukraina neturi leidimo naudoti tolimojo nuotolio valdomųjų ginklų smogti tokiems taikiniams Rusijos teritorijoje. Vietoj to Kyjivas naudoja pigius, šalyje pagamintus bepiločius orlaivius tolimojo nuotolio atakoms.
„Į juos prikraunama sprogmenų ir jie skraidinami giliai į Rusiją“, – sakė JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinio saugumo programos vyresnysis patarėjas Markas Cancianas.
Nors taikinių, esančių taip toli nuo fronto linijos, puolimas gali būti vertinamas kaip gana plonas Ukrainos plitimas, tokios atakos turi tris pagrindinius privalumus.
Fizinė ir ekonominė žala
Smūgiais su karine veikla susijusiems objektams, pavyzdžiui, oro bazėms ar gynybos pramonės objektams, siekiama išbalansuoti karui paruoštą ekonomiką ir artileriją. Net ir nedideli smūgiai gali turėti didelį poveikį.
Jungtinės Karalystės Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto vyresnysis mokslininkas Justinas Bronkas teigė, kad smūgis Tu-22M3 turėjo labai realų poveikį.
Smūgiais naftos perdirbimo gamykloms taip pat siekiama pakenkti Maskvos kišenei, tačiau, visgi, žala diskutuotina.
„Bloomberg“ pranešė, kad Rusijos pajamos iš naftos balandį, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei dvigubai, taip pabrėždama akivaizdžią Kremliaus sėkmę pertvarkant veiklą. Taip pat Rusijai sekasi ganėtinai greitai taisyti pažeistus naftos objektus.
Spaudimas Rusijos priešlėktuvinei gynybai
„Ukraina taip pat tikisi masinėmis bepiločių orlaivių atakomis priblokšti Rusijos priešlėktuvinę gynybą. Priešlėktuvinės gynybos sistemoms gali būti sunku aptikti ir numušti mažus arba žemai virš žemės skrendančius bepiločius orlaivius.
Po ankstesnių bepiločių orlaivių smūgių Rusija jau pritaikė savo oro gynybos priemones ir, kaip pranešama, parengė mobilias kovos su bepiločių orlaivių sistemomis grupes. Tačiau Rusija yra didžiulė šalis, todėl sunku visur apsiginti“, – teigė Demokratijų gynimo fondo Rusijos programos direktoriaus pavaduotojas Johnas Hardie‘is.
Be to, Maskva gerokai vėliau už Ukrainą pradėjo kurti kovos su tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių grėsme priemones ir nėra sukūrusi nieko panašaus į pigių, paskirstytų jutiklių sistemą, kurią Ukraina naudoja „Shahed“ bepiločiams orlaiviams aptikti.
„Maskva yra priversta arba gintis atitraukdama oro gynybos sistemas nuo fronto zonų, arba palikti [vietinius taikinius] neapsaugotus, o tai lemia nuolatinę persekiojimo žalą“, – sakė J. Bronkas.
Psichologinis karas
Ukrainiečių atakos Rusijos teritorijoje taip pat kelia Kremliui rimtą politinę problemą – civiliai rusai pradeda suvokti, kad valstybė negali visiškai apginti savo oro erdvės.
„Šių atakų psichologinis poveikis yra labai svarbus. Vienas iš pagrindinių Ukrainos tikslų buvo karinė gėda ir visuotinis nerimas“, – teigė M. Cancianas.
Jis pridūrė, jog tai rodo Rusijos žmonėms, kad už Ukrainos užpuolimą reikės sumokėti.
