Jo teigimu, Rusija į pasaulį žiūri ekspansyviai ir jai ne tiek įdomu vidinės problemos, kiek reikia plėsti įtaką pasaulyje „plačiąja prasme“. Anot V. Surkovo, „rusų pasaulis“ yra „kažkas daugiau negu pati Rusija“.
„Nes mes iš tiesų tai esame padalinta tauta. Ir mūsų įtaka išsiplečia gerokai toliau negu mūsų sienos. Putinas kadaise yra sakęs, kad Rusija neturi sienų. Aš manau, kad jis tai ir turėjo omenyje“, – 2021-aisiais filmuotoje „Wargonzo“ pokalbių laidoje aiškino pilkuoju Kremliaus kardinolu anksčiau vadintas politikas.
„Man rusų pasaulis yra ten, kur žmonės kalba ir galvoja rusiškai. Tai yra (vieta), kur nekalba ir negalvoja rusiškai, bet labai gerbia rusų kultūrą. Ten, kur matoma rusiška nacionalinio vystymosi alternatyva tam, ką jie mato pas save namuose. Tokių žmonių šiandien taip pat atsiranda vis daugiau. Ten, kur gerbia mūsų Putiną – tai taip pat rusų pasaulis. O jį daug kur gerbia, ir tai yra net ir nekalbantys rusiškai žmonės, ar net apie pačią Rusiją turintys blankų suvokimą. Ten kur žmonės bijo rusų ginklų – tai taip pat rusų pasaulis. Tai taip pat yra tos šalys, kurios tikisi mūsų pagalbos, saugumo užtikrinimo, galimybės priglusti prie mūsų konflikto atveju. O tokių šalių yra labai daug“, – „Wargonzo“ laidoje šypsodamasi pasakojo V. Surkovas, pridūręs, kad tai ir yra Rusijos įtakos esmė. – Mes ne vienintelė tokia (pasaulinės įtakos, – red. past.) tauta pasaulyje, bet jų nėra daug.“
Jis taip pat paaiškino, kodėl toks „rusų pasaulis“ niekur nedings, nepaisant to, kokie susitarimai tarp valstybių būtų pasirašomi.
„Kai buvau jaunas, tai mūsų mažame miestelyje sėdėjome ten, vyrukai sėdi, kalba kažką, rūko ir žiūriu aš – tvora priešais mus, tokia pakrypusi visa. Aš pamenu jau tuomet galvojau, kad ir vakar ji buvo tokia pakrypusi ir susimąsčiau, kodėl niekam iš mūsų neateina į galvą tiesiog priėjus ją stumtelėti, ištiesinti. Dar tuomet aš pagalvojau: Kodėl? – retoriškai klausė V. Surkovas. – Nes mes žiūrime virš tvoros. Mes visada truputį „ne čia“. Mes visada žiūrime kažkur į tolį. Tai rusiško charakterio savybė. Tai gerąja prasme toliaregiškumas ir žiūrėjimas iš viršaus. Mes iki galo neįsisavinę tam tikros teritorijos, norime dar kažką pasiimti. Būtent tas žiūrėjimas „virš tvoros“ ir atvedė mus į kosmosą tuo metu, kai dar pusė žmonių barakuose gyveno. Atsiprašant, kanalizacijos namuose nebuvo, bet mes jau į kosmosą skridome. Pirmieji. Tai yra rusiško charakterio savybė. Ji nėra nei gera, nei bloga. Ji tokia yra. Tai yra kiekviename iš mūsų, tai yra mūsų genotipas, tai yra neišnaikinama. Nesakau, kad nereikia tiesinti tvorų. Reikia, aišku, tačiau iš esmės mums tai nėra svarbiausias reikalas“.
V. Surkovas paaiškino, kad tuo rusai ir skiriasi nuo „kokio nors jaukios europietiškos šalies gyventojo, kuris ten savo darže kaip tik į tą tvorą ir žiūri, sodininkyste užsiiminėja, laukia kol ten jo sūris penkerius metus brandinasi ir niekur neskuba“. „Mes kitokie“, – pažymėjo buvęs V. Putino patarėjas. – (Siekiame) ne to, kad viską kontroliuoti, bet valdyti pasaulį. Pačia aukščiausia ir švariausia šio žodžio reikšme. <...> Mes nerentabili imperija, jeigu taip galima išsireikšti. Mes va tokie. Pas mus kažkas galvoje. Mes apie kažką kito. Ir tuo mes skiriamės nuo anglosaksų, ispanų ar kitų“.
Primename, kad vasario 24 d. Rusija pradėjo nepagrįstą ir neišprovokuotą karą Ukrainoje, kurio metu vykdoma daugybė karo nusikaltimų, žudoma, prievartaujama, bombarduojami civilių gyventojų rajonai šimtatūkstantiniuose miestuose.
