Penktadienį, Kėdainiuose esančiame krematoriume, pristatyta tapytojos ir scenografės Giedrės Riškutės-Kariniauskienės paveikslų ekspozicija. Šešios abstrakcijos, iškabintos krematoriumo fojė ir poilsio zonos erdvėse, pakeitė beveik metus čia buvusius dailininko Valentino Ajausko tapybos darbus.
Pasak dailininkės, ją visą gyvenimą jaudino žmogaus mirtis: vaikystėje – nesuvokiama jos esmė, vėliau – mintys, kad žmonės per anksti miršta, ir kodėl.... „Tas jaudinimasis dėl žmogaus likimo verčia susimąstyti, žadina norą kūryba įamžinti žmones, pagerbti išėjusiojo gyvenimą, – dalinasi mintimis apie savo kūrybos impulsus G. Riškutė-Kariniauskienė. – Menininko santykis su žmogaus likimu apskritai yra neišvengiamas ir tampa opiausiu klausimu, į kurį atsakymų ieškoma visą gyvenimą“.
Tapytoja įsitikinusi, kad sudaryta galimybė menininkams eksponuoti savo kūrinius krematoriume, yra ypatinga: „Net menkiausia kūrybos dalelyte menininkas gali palengvinti čia atlydinčiųjų mirusius artimuosius būseną. Todėl manau, kad nors puikiai dera krematoriume esančių paveikslų ir autorinių keraminių urnų sugretinimai, tačiau taip pat čia tinka ir grafikos, skulptūros ar mažosios plastikos darbai – svarbiausia, kad jie keltų pozityvias mintis, reikštų pagarbą mirusiajam ir jo artimiesiems“.
„Lietuvoje tradicijos laidoti mirusiuosius juos kremuojant dar tik formuojasi, todėl stengiamės, kad pati krematoriumo aplinka švelnintų išsiskyrimo su artimu žmogumi jausmą per pojūčius, kuriuos kelia menas“, – sako krematoriumą Kėdainiuose valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas, pridurdamas, kad G. Riškutės-Kariniauskienės trapios abstrakcijos, meno kritikų dažnai vadinamos poetine tapyba, nuteikia itin ramiai ir šviesiai.
Šiuo metu krematoriume eksponuojamos ir keramiko Algimanto Patamsio urnos, sukurtos unikalia kristalinės glazūros technologija. „Esame nusiteikę eksponuoti dailininkų darbus tiek, kiek mums ir autoriams atrodys pakankama, tačiau žadame neapsiriboti tik vizualiuoju menu, bet ir rengti teminius vakarus, kuriuose skambėtų kamerinė muzika, būtų skaitoma poezija, vyktų pašnekesiai“, – ateities planais dalinasi krematoriumo vadovas.
Apie dailininkę:
Giedrė Riškutė-Kariniauskienė Vilniaus dailės akademijoje studijavo scenografiją ir tapybą. Ilgą laiką dirbo Kauno muzikiniame teatre kaip teatro dailininkė. 1980 m., 1997 m. ir 1999 m. pelnė festivalio „Teatrai vaikams“ laureatės vardą, surengė daugiau kaip 20 savo tapybos parodų, sukūrė scenografiją ir kostiumus 45 teatrų pastatymams, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėms, tarptautiniam folkloro festivaliui BALTICA. Yra daugelio tarptautinių ir Lietuvos kūrybinių simpoziumų bei plenerų, grupinių parodų dalyvė, taip pat – mokslinių straipsnių autorė. Menininkė yra Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos teatro sąjungos, Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A), tarptautinės teatro organizacijos OISTAT narė. 13 m. dirbo su Acheno dailės galerija „Kunstagentur P&S“ (Vokietija), šios galerijos užsakymu sukūrė ir paliko Europoje apie 400 drobių. Lietuvoje privačiose kolekcijose yra per 300 autorės darbų. Šiuo metu G. Riškutė-Kariniauskienė yra Lietuvos Edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto docentė, Dailės katedros vedėja.
