„Pasikeitimas turbūt yra toks, kad „Harmony Link“ kaina šiuo sprendimu nukrito 2,5 karto. Tai reiškia, kad mūsų vartotojams nereikės papildomai prisimokėti ir turbūt Briuseliui nereikės prisimokėti, nes 85 proc. (72,5 proc. – BNS) visos jungties finansuoja Europos Sąjunga (493 mln. eurų – BNS). Mes grįžtame į pradinį biudžetą, tai yra gera naujiena“, – ketvirtadienį vykstančiame energetikos, transporto bei žaliosios ekonomikos forume „GreenTech Vilnius“ sakė D. Kreivys.
Vėliau jis BNS teigė, kad galutinė projekto kaina paaiškės pasibaigus rangovų konkursams, tačiau artimų pradiniam biudžetui kaštų leidžia tikėtis „dabartinės indikacijos“.
„Dabar tiksliai niekas nepasakys, bet nebus brangiau negu pradinis variantas“, – BNS sakė D. Kreivys.
„Litgrid“ praėjusią savaitę oficialiai patvirtino BNS šaltinių informaciją, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje.
Manoma, kad tai leistų jungtį turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau. Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos (EK) pritarimas.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad kad su Varšuva jau sutarta jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ pakeisti jungtimi sausumoje, tuo metu su Briuseliu dėl atnaujinto projekto tikimasi susitarti per mėnesį.
Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projektui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.
Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.
