„Turbūt trys pagrindiniai darbai yra energetikoje šiandien: pirmiausia Astravo elektros pirkimo užkardymas, sinchronizacija ir nuosavos gamybos vystymas. Tai trys pagrindiniai stulpai, ant ko stovi visa mūsų energetika“, – BNS sakė D. Kreivys.
Pasak jo, Nacionalinėje energetikos strategijoje yra nubrėžtos kryptys iki 2050 metų, kuriomis Lietuva ketina eiti, – pirmiausia tai atsinaujinantys ištekliai, kurie reikalauja balansavimo pajėgumų.
„Kalbant apie sinchronizaciją ir Astravo klausimus, mums turbūt reikalinga stipri rezervavimo sistema – pirminis, antrinis, tretinis rezervas. Šiai dienai ten yra ydų“, – sakė kandidatas į energetikos ministrus.
D. Kreivys pataruoju metu smarkiai kritikavo energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną dėl jo pasiūlytos trišalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos, pagal kurią, anot jo, baltarusiška elektra prekiaujama Baltijos šalių rinkoje ir ji toliau patenka į Lietuvą.
Be kita ko, D. Kreivys kalbėdamas per televiziją viešai pavadino latvius melagiais – esą jie pažadėjo neprekiauti baltarusiška elektra, tačiau realiai ja prekiauja, atsiskaitydami už ją su Rusijos bendrovėmis, o šios – su Baltarusija.
„Kaip politikas viešoje retorikoje aš galiu naudoti turbūt vieną retoriką, o kaip pareigūnas – turbūt kalbėsime dalykiškai“, – BNS sakė D. Kreivys.
Komentuodamas, kaip ketina spręsti problemą būdamas ministru, D. Kreivys sakė, jog metodika, kurią šiuo metu taiko latviai prekiaudami elektra su Rusija, yra negaliojanti, ir šį klausimą reikės iš naujo spręsti tiek trišaliame formate, tiek kalbant su Europos Komisija.
Jis argumentavo, kad latvių pozicija, jog trišalė metodika yra galiojanti ir jie ja vadovaujasi, yra ne „mąstymo klausimas“: „Pirmiausia yra procedūros, kurios aiškiai kalba, kaip trišalės metodikos turi įsigalioti. (...) Berods metodikos 13 punktas aiškiai sako, kad be trijų reguliatorių patvirtinimo ji negalioja.“
„Jeigu kalbame apie dvišalę metodiką, tai ši metodika turi būti patvirtinta, pasirašyta dviejų operatorių ir išsiųsta mūsų operatoriui susipažinti, nes esame bendroje rinkoje. Šiandien mūsų operatorius pasirašytos dvišalės metodikos nėra gavęs“, – kalbėjo pretendentas į ministrus.
Jis tikino jau daug metų nedalyvaujantis jo įkurto verslo valdyme.
„Dvylika metų esu politikoje ir turbūt negirdėjote, kad dalyvauju ar dalyvaudavau per tą laikotarpį kokiam nors valdyme. Puikiai suprantu, kokios politiko pareigos, kokios atsakomybės ir kokie esminiai aktai reglamentuojantys politiko santykius su verslu“, – tikino D. Kreivys.
Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje D. Kreivys nurodo, kad jis yra įmonės „Catus“ akcininkas, o interesų konfliktas jam galėtų kilti dėl įmonių „Statybų gausa“, „Specializuoto komplektavimo valdyba“, „SKV Valda“, „Makveža“, „Silikatas“, „Silikato“ karjeras ir „Banga plius“.
2012 metais teismas galutinai pripažino, kad buvęs ūkio ministras ir visuomeninis premjero konsultantas D. Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
D. Kreivys skundė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą – pastaroji 2011 metų kovą pripažino, jog D. Kreivys, pasirašydamas įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokyklų renovavimui, kai konkursų laimėtoja buvo pripažinta statybų bendrovė, kurios akcininkė yra jo motina, pažeidė įstatymus.
Konkursą renovuoti Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinę mokyklą ir Karoliniškių gimnaziją tuomet laimėjo bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“.
D. Kreivys tikino nežinojęs, kad viena konkurso laimėtojų yra jo mamos įmonė, be to, jis neturėjęs galimybės įtakoti sprendimo.
Ministro posto D. Kreivys neteko 2011 metų kovą.
Iš Jonavojs kilęs D. Kreivys konservatorių partijai priklauso daugiau nei 20 metų.
