Vežėjai, dar iki ekonominio sunkmečio pasinaudoję lizingo paslaugomis transporto priemonėms įsigyti, pasikeitus ekonominei situacijai pajautė negailestingą kreditorių kumštį. 2008 – 2010 m. nebeįstengusiųjų laiku mokėti įmokų už įsigytą turtą – vilkikus, sunkvežimius, priekabas – be didelių diskusijų perimdavo bankai. Taip savo veiklą baigė ne viena transporto įmonė, kitų – automobilių parkai ženkliai sumažėjo... Kokios sunkiojo transporto finansavimo tendencijos vyrauja šiuo metu ir ko galima tikėtis netolimoje ateityje, paklausėme pagrindinių lizingo bendrovių atstovų.
Transporto sektoriaus finansavimas dar nepasiekė prieš krizinio lygio
Daugelis Lietuvoje lizingo paslaugas teikiančių bendrovių pastebi augantį transporto sektoriaus susidomėjimą kreditavimo paslaugomis. 2011 m. transporto sektorius buvo vienas iš aktyviausiai besidominčių lizingo paslaugomis. Nors pirmasis metų ketvirtis krovinių vežėjams paprastai nebūna aktyvus, tačiau praėjusių metų pradžia buvo išimtis – Lietuvos vežėjai turėjo daugiau užsakymų ir viena iš esminių priežasčių buvo kaimyninių šalių (pvz.. Lenkijos) vežėjų problemos dėl Rusijos sienos kirtimo. Po vežėjams itin skausmingų sunkmečio realijų, lizingo bendrovių atstovai pastebi tendencijas, kad šiuo metu vežėjai atsargiau įvertina savo galimybes automobilius įsigyti išperkamąja verte, gerai apsvarsto riziką, ir tai įtakojo, kad pastaraisiais metais buvo finansuota daugiau transporto įmonių. Nepaisant kylančių rodiklių tiek vežėjų polinkis skolintis, tiek ir finansavimas, prieš krizinio lygio dar nepasiekė. Bankų atstovai pastebi, kad praėjusiais metais poreikį atnaujinti parkus išreiškė tiek smulkūs verslininkai, tiek ir rinkos senbūviai.
„DNB“ banko projektų vadovas Arūnas Lekavičius kalbėdamas apie dabartinę rinkos situacija atskleidė, kad ekonomikos plėtra, kurią labiausiai įtakojo šalies eksportas pernai suteikė naują postūmį transporto sektoriui ir pastebimai padidino sunkiojo transporto priemonių paklausą. „Jei 2010 m. palygintume su 2011 m., pvz. sunkvežimių su puspriekabėmis segmento finansavimas išaugo beveik tris kartus. Nors tai labai spartus augimas, kol kas jis dar nepasiekė prieš krizinio laikotarpio lygio“. Kaip teigė „Swedbank„ finansavimo paslaugų skyriaus projektų vadovas Einoras Čiagus, sunkiojo transporto finansavimo apimtys 2011 m. pagal vertę augo beveik 80% , pasirašytų sutarčių skaičius išaugo beveik 30%, vidutinė sutarties vertė taip pat padidėjo. Banko eksperto nuomone, pagrindinė apimčių augimo priežastis buvo ta, kad praėjusiais metais beveik neliko naudoto, seno transporto, kuris buvo populiarus 2010 m. Aivaras Čičelis, ,,SEB“ banko prezidento pavaduotojojas ir verslo bankininkystės tarnybos direktorius, atskleidė, kad 2011 m. finansavo 50 proc. krovininio transporto turto vienetų daugiau nei 2010 metais.
Turto perimama ženkliai mažiau
Įmonei neįstengiant sumokėti įmokų, galimi įsigyto turto parėmimo atvejai, tačiau lizingo bendrovės pelną uždirba ne iš turto perėmimo ir pardavimo, todėl yra suinteresuoti suinteresuoti, kad transporto sektorius sėkmingai vykdytų veiklą ir jiems nereikėtų imtis brangių, ilgai trunkančių ir labai dažnai abipusiai nenaudingų kraštutinių priemonių. Anot A. Lekavičiaus, pernai situacija iš esmės pasikeitė į gerąją pusę: „atvejų, kai buvome priversti susigrąžinti turtą, buvo labai nedaug“. Jam paantrino ir Einoras Čiagus, „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus projektų vadovas, paminėdamas, kad 2010 – 2011 m. tokių atvejų buvo labai nedaug ir jie nesudarė kritinės masės. ,,SEB" banko 2011 m. atsiimto krovininio transporto turto vienetų kiekis sumažėjo 80 proc. lyginant su 2010 metais. Tokie skaičiai ir įžvalgos tik patvirtina, kad lizingo bendrovėms ir transporto įmonėms vis dažniau pavyksta surasti kompromisus padedančius išvengti kraštutinių turto nusavinimo sprendimų.
Kompromisai su lizingo bedrovėmis – įmanomi
Didžioji dalis Lietuvos transporto kompanijų automobilius įsigyja lizingo bendrovių lėšomis. Kaip teigė lizingo kompanijų atstovai, sąlygos šiuo metu nebuvo sugriežtintos. Kiekvienas lizingavimo atvejis yra individualus ir priklauso nuo kreditoriaus ir kiekvienos įmonės individualių susitarimų. Reikia kalbėtis, ieškoti abipusiai naudingų sprendimų.
UAB „Vytaro transportas“ pastaruoju metu naujų lizingo sutarčių nesudarinėjo, nes įmonėje dar galioja 2008 m. sudarytos sutartys. Kalbėdamas apie tuometines lizingo sutarčių sąlygas, įmonės direktorius Vidmantas Gilys situaciją nusakė hiperbolizuodamas sparnuotą frazę: „kas perka, tam visada brangu, kas parduoda – galvoja, kad per pigiai, tačiau jei sutartis buvo pasirašyta, vadinasi su lizingo bendrove radome kompromisą. Jei įmonė „aklai“ pasiima lizingą ir verslas nepasiseka, sprendimus darantys asmenys gali kaltinti tik save." Įmonės vadovas atskleidė, kad bendradrabiaudami su banku, priėmė vidinius įmonės resursus mažinusius sprendimus, taip pat banko iniciatyva gavo šiek tiek laiko, kuris padėjo apsispręsti, kuria kryptimi judėti toliau.
Tai, kad lizingo bendrovės neturi intereso nuskausminti transporto įmones ir yra linkusios bendradarbiauti, atskleidė ir pakankamai neseniai su jomis reikalų turėjęs UAB „Transvelas“ direktorius Zenonas Čepulis. Pernai įmonė pasirašė išperkamosios nuomos sutartį su „SEB lizingo“ bendrove, sutarusi dėl pakankamai gerų sąlygų.
Z. Čepulį šiek tiek neramina nežinia dėl tolimesnių kreditavimo sąlygų: „Teko girdėti, kad lizingo sąlygos, kurios buvo patvirtintos ankstesniais metais išliks galioti, tačiau kokios sąlygos bus antrame šių metų pusmetyje – neaišku. Rinka po truputį stoja, mažėja apyvartos, prekyba, ypač transporto sektoriuje stingsta, pervežimų kainos nukritusios... Nežinau, ar tai įtakos, ir kaip įtakos, kredituojančias bendroves. Ar jos išlaikys tas pačias sąlygas, ar pradės mums, transportininkams, užlaužti rankas?“ – savo nuogąstavimus dėl antro pusmečio išreiškė Z Čepulis.
Lizingo bendrovių teigimu, nuogąstauti nereikėtų, nes antroje metų dalyje, neprognozuojama, kad lizingo sąlygos sunkiojo transporto įsigijimui gali griežtėti. Jos, kaip ir iki šiol išliks tinkamai „pamatuotos“, įvertinančios realią įmonės situaciją ir suteikiančios garantijas, kad bus atsiskaityta. „DNB“ banko projektų vadovas A. Lekavičius pakankamai pozityviai įvertino sunkiojo transporto sektoriaus perspektyvą 2012 m. „Tikimės, kad šiais metais sunkiojo transporto lizingo rinka turėtų išlikti panašiame lygmenyje kaip pernai. Jos tolimesnį augimą labiausiai įtakos ekonominė situacija Europoje, nuo kurios priklausys, kaip seksis Lietuvos eksportuotojams, o taip pat ir transporto sektoriui“ – sakė A. Lekavičius.
Nors lizingo bendrovės dabar gyvena laukimo nuotaikomis, stebi rinkos situaciją, sulėtėjimo priežastis, A. Čičelis išskyrė dar keletą esminių investicijas į transporto sektorių lemiančius stimuliatorius: technologinius pokyčius bei esamo parko nusidėvėjimą. ,,Manome, kad technologiniai pokyčiai 2012 metais (pvz. Euro 6 emisijos standarto atsiradimas) neturėtų būti ženklūs, kad priverstų transporto įmones keisti parką. Kita vertus, 21 tūkstantis Lietuvoje registruotų transporto priemonių komplektų kasmet dėvisi ir jį reikia po truputį atnaujinti„ – finansavimo tendencijas apibrėžė ,,SEB“ banko atstovas. Pašnekovas, siekdamas tolimesnio produktyvaus bendradarbiavimo su transporto sektoriumi, išreiškė, kad nauja ir prasminga būtų matyti tam tikrų įmonių susijungimus ar pirkimus, siekiant įsitvirtinti globaliame transporto sektoriuje. Taip pat būtų sveikintinas ir efektyvesniskonkuravimas su kitomis ES bendrovėmis.
Finansavimo sąlygos griežtėja tik naujiems rinkos dalyviams
Pagrindinių šalies lizingo kompanijų atstovai atskleidė, kad po ekonominio nuosmukio periodo, finansavimo sąlygų transporto sektoriui nepakeitė, o kai kurios bendrovės jas net gi sušvelnino. Ypač palankios finansavimo sąlygos lieka galioti ilgametę patirtį turinčioms ir sėkmingai veiklą vystančioms įmonėms. Kaip teigė „DNB“ banko atstovas A. Lekavičius, priimdami sprendimą dėl išperkamosios nuomos, pagrindinį dėmesį jų bendrovė skiria įmonės pinigų srautams. „Įvertinę įmonės verslo planus siekiame įsitikinti, kad ji galės vykdyti savo įsipareigojimus iš uždirbamų pajamų iš savo veiklos. Tai sumažina tiek banko, tiek ir įmonės riziką. Kitą vertus, finansavimo sąlygos tapo palankesnės vien jau dėl to, kad augant ekonomikai šalyje sumažėjo bendras palūkanų lygis. Todėl finansinės išperkamosios nuomos sąlygos klientams taip pat tapo žymiai palankesnės“ – pasakojo „DNB“ banko, projektų vadovas. Šis bankas artimiausiu metu esminių pokyčių sunkiojo transporto įmonių finansavimo politikoje nenumato. ,,SEB„ banko atstovo A. Čičelio pastebėjimu, transporto įmonių parko plėtra negali būti daug spartesnė nei visos ekonomikos plėtra. ,,Tiek lizingo bendrovės, tiek ir patys klientai turėtų kritiškai vertinti transporto įmonių patirtį, klientų diversifikaciją ir užimamą vietą rinkoje. Transporto kelių verslas turėtų eiti stambėjimo ir diversifikacijos (klientų rate ir paslaugų asortimente) linkme“ pasakojo A. Čičelis, atskleidęs, kad finansavimo sąlygų po ekonominio sunkmečio taip pat nepakeitė. Kaip ir iki šiol, jie vertina įmonės veiklos istoriją ir rezultatus, finansinę situaciją, galimybes vykdyti įsipareigojimus, ateities verslo planus bei rinką, kurioje ji veikia.
Išlaikydami tas pačias sąlygas seniesiems rinkos dalyviams, naujoms transporto įmonėms kreditoriai gerų žinių neturėjo. Jiems vertinimo sąlygos griežtėja. P. Jankauskas iš „Snoro lizingo“ paminėjo, kad jų bendrovė po sunkmečio kreditavimosąlygų taip pat negriežtino. Anot jo, patys vežėjai pradėjo blaiviau vertinti savo galimybes. „Rinka koregavo sąlygas ir galimybes. Dar ankstesniais metais, po recesijos, kai „paskendo“ senos transporto įmonės, o vietoje jų atsirado naujos, kuriose dirbo tie patys žmonės, buvo tie patys klientai... Nepaisant to, šitų įmonių finansinis pajėgumas žymiai silpnesnis nei įmonių, turinčių ilgą veiklos istoriją. Tokioms, naujai atsidariusioms įmonėms, galimybės gauti finansavimą sunkesnės“ – akcentavo banko ekspertas. „Swedbank“ sunkiojo transporto finansavimo sąlygų permainas galima vertinti dviprasmiškai, nes vieniems klientams vertinimas sugriežtėjo, kitiems jis nepasikeitė, o kai kuriais atvejais net gi tapo liberalesniu. Bankas atliko detalią įmonių analizę prieš ir po krizės, po kurio nusprendėme nefinansuoti agresyvios parko plėtros. „Mūsų vertinimu, 20 proc. plėtra per metus yra normalu. Manau, nėra normalu, kai rinkoje yra galimybė pradėti pervežimų verslą nepatiriant jokių kaštų ir rizikos – jei viskas vykdoma skolintais pinigais. Naujas rinkos žaidėjas, turintis mažiau patirties ir nerizikuodamas savo kapitalu, gali iškreipti ir destabilizuoti rinką. Panašu, kad taip ir atsitiko 2007 –2008 metais“ – savo poziciją dėstė E. Čiagus.
Agnė Rutkauskaitė
