Ikiteisminį tyrimą atlikę Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad moteris nusikaltimo schemą vykdė daugiau nei ketverius metus. Ji, kaip įtariama, klientams nežinant nutraukdavo jų terminuotų indėlių sutartis arba tiesiog išsigrynindavo pinigus iš jų sąskaitų, o kvituose pasirašydavo ir už save, kaip kredito unijos darbuotoją, ir už klientus, suklastodama jų parašus.
Suklastotus dokumentus kasininkė pateikdavo kredito unijai, kad jie būtų įtraukti į finansinę apskaitą, taip siekiant parodyti, kad visos finansinės operacijos, išmokant pinigines lėšas, buvo atliktos teisėtai.
Įtariama, kad R.N. nuspręsdavo, iš kurių žmonių gali pasiimti pinigus, o iš kurių ne, su jais pabendravusi. Kredito unijos klientai pas kasininkę ateidavo ne tik pasidėti indėlius, bet ir sumokėti mokesčius ar padaryti pavedimus, tad daugumą jų moteris pažinojo. Atvykusių klientų ji pasiteiraudavo, ar šie nežada anksčiau pasiimti įneštų pinigų ar pratęsti termino ilgesniam laikui ir taip, kaip įtariama, sužinodavo, kuriems žmonėms greitu metu pinigų nereikės.
Kad nusikalstama veika neišaiškėtų, R.N. prieš išeidama atostogauti ir darbo vietą palikdama kolegei, klientams paskambindavo ir pasiteiraudavo ar šiems tikrai nereikės pinigų, kol ji poilsiaus.
Nuo 2008 metų kovo iki 2012 metų birželio R. N. įvykdė daugiau nei pusketvirto šimto bankinių operacijų ir iš viso pasisavino 223 tūkst. 419 eurų.
Kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų R.N. pripažino tik iš dalies. Moters teigimu, pinigų jai prireikė gyvenamojo namo remontui, naujiems baldams, kelionėms.
„Pasitaiko, kai žmonės, dirbantys su bankinėmis sistemomis, ima tikėti, kad jas išmano geriau nei kiti, tad ryžtasi nusikalstamai veikai. Tačiau yla iš maišo galiausiai vis tiek išlenda. Taip nutiko ir šiuo atveju. Kredito unijos administracijos vadovui gavus informacijos, kad viena klientė panorusi atsiimti indėlį jo neatgavo, nes sistemoje buvo užregistruota, kad indėlis jau atsiimtas, nuspręsta kasininkę R.N. stebėti, kol ši įkliuvo“, – teigė prokurorė Vida Skalauskienė, perdavusi bylą Klaipėdos teismui.
Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir itin plačios apimties, jį sudaro 21 tomas. Per šį tyrimo laikotarpį kredito unijos vadovybė suskaičiavusi, kiek žmonių R. N. apgavo ir kiek pinigų iš jų pasisavino, nukentėjusiesiems į sąskaitas pinigus grąžino, o buvusiai savo darbuotojai pareiškė daugiau nei 180 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Tačiau tyrimų, kurių metu buvo tikrinamas kiekvieno per daugiau nei ketverius metus kasininkės ir jos klientų pasirašyto kvito parašo autentiškumas, buvo išaiškinta ir daugiau pinigų pasisavinimo atvejų, tad iš moters nukentėjusieji sieks prisiteisti dar 43 tūkstančius eurų.
Už dokumentų klastojimą R. N. gresia bauda, areštas, arba laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, o už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
