Regina MUSNECKIENĖ
Šiandien Kražiai švenčia savo 760 metų sukaktį. Šiemet tradicinis Kražių festivalis praturtėjo papildomu renginiu – kraštiečių sambūriu, į kurį pakviesta apie pora šimtų buvusių kražiškių.
Sambūrį kviečia Kražių patriotas
Sukviesti po Lietuvą ir pasaulį išsisklaidžiusius kražiškius rūpinosi sambūrio organizacinio komiteto pirmininkas, buvęs mokyklos direktorius, vėliau Kražių bendruomenės pirmininkas, 45 metus Kražiuose gyvenantis Stanislovas Bružas.
Šio pedagogo vardas drauge su iš Kražių kilusio archeologo Mykolo Michelberto vardu bus įrašytas į Kražių garbės knygą.
1967 metais paskirtas dirbti Kražių vidurinės direktoriumi iš Šaukėnų kilęs Stanislovas Bružas garbingai atliko savo pareigas, kol atėjo laikas užtarnauto poilsio. Tačiau išliko visuomeniškas, besirūpinantis miestelio veidu ir dvasine kražiškių gyvensena.
Dirbdamas bendruomenės pirmininku buvęs pedagogas rūpinosi, kad būtų suremontuota kapinėse esanti koplyčia, sutvarkyta miestelio aikštė.
Kiekvienais metais pedagogas prisideda organizuojant Kražių festivalio renginius. Pernai savo traktoriumi atvežė prie scenos operos solistą, nes toks buvo scenarijaus rašytojų sumanymas.
„Jau amžiams aš liksiu čia. Čia ilsisi anksti mirusi mano dukra Ramutė,“ – net ir praėjus šešiolikai metų po dvidešimtmetės dukros mirties graudinosi jautrus tėvas.
Kas penkeri metai
Kražius rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėjo Lietuvos karalius Mindaugas – 1253 metais liepos 6 dieną, kai miestelį padovanojo Livonijos ordinui. Kražiai 70 metų senesni už Vilnių.
Paminėjus Kražių 750 metų jubiliejų, nuspręsta kas penkeri metai minėti miestelio gimtadienį ir kviesti kražiškių sambūrį. Šiemet sambūris rengiamas trečią kartą.
Iš visų šalies kampelių ir iš užsienio suvažiavę kražiškiai vakar mėgavosi edukacinės vaikų ir jaunimo teatro stovyklos "Colegium" spektaklio Euripido „Alkestidė“ premjera.
Šiandien bus šventinamas akmuo, skirtas Kražių 760 metų sukakčiai, bus pagerbti iškiliausi kraštiečiai, vyks filmo „Nesunaikinta didybė“ peržiūra, Kolegijos aikštėje bus rodoma barokinės operos „Julius Cezaris“ premjera.
Du šimtai kviestinių svečių
Sambūrio renginiuose turėtų dalyvauti Vilniaus universiteto profesorė E. Ulčinaitė, archeologas ir akademikas, knygų autorius M. Michelbertas, teisininkas O.Romanovas, Šiaulių universiteto docentė S. Turskienė, medicinos mokslų daktaras A.Petrulis, buvęs ūkio vadovas S.Šeputis, net devyni čia dirbę kunigai, būrys čia dirbusių mokytojų ir daugybė iš Kražių kilusių žmonių.
Iš Kražių kilusiam verslininkui ir daugelio renginių rėmėjui Vidmantui Fokui bus įteiktas garbės ženklas „Už nuopelnus Kelmės rajonui“.
Geras žodis brangiau už turtą
22 abiturientų laidas išleidęs Stanislovas Bružas džiaugiasi, kad tarp jų yra daug pasiekusių, žymių asmenybių. „Mokiniai – visas mano turtas, – sako pedagogas. – Jų pasiekimai ir geras atsiliepimas apie mokytojus – brangiau už materialines vertybes.“
Direktorius apgailestauja, kad žmogiškieji Kražių ištekliai labai sumenko: „Pirmadienį miestelio centre vyksta turgus. Ateina senukai, pasiramsčiuodami lazdelėmis, įsikibę į vaikštynes ar invalidų vežimėliuose. Mažėja mokinių ir jaunimo. Miestelyje apie trisdešimt negyvenamų namų. Vaikai juos laiko kaip tėvų atminimą.“
Guodžia bent tai, kad miestelyje apsigyvena gabių žmonių, šviesaus jaunimo. Verda kultūrinis gyvenimas. Atstatytoje Kražių kolegijoje, kur įsikūrė M.K.Sarbievijaus kultūros centras rengiamos parodos, Kražius garsina solidūs renginiai.
Visa tai prablaško senus miestelio gyventojus, paskatina juos gražiau tvarkytis, yra progų sugrįžti vaikams.
Per kiekvieną penkmetį – nuo vieno kraštiečių sambūrio iki kito miestelyje įvyksta teigiamų permainų. Pastarąjį penkmetį baigta Kražių gimnazijos renovacija.
FAKTAI IR DATOS
Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas nuo Kražių pradėjo Žemaitijos krikštą.
1416 metais pastatyta bažnyčia ir įkurta pirmoji Žemaitijoje krikščioniška parapija.
Šešioliktojo amžiaus pradžioje Kražiai tapo Žemaitijos sostine. Nuo 1529 metų čia 4 kartus per metus rinkdavosi Žemaičių seniūnijos teismas.
1570 metais Kražiuose įsteigta Kunigų seminarija.
1614 metais Kražiuose įsteigta jėzuitų kolegija – Lietuvoje antroji po Vilniaus kolegijos. Joje mokytojavo europinio masto poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, jos rektoriumi buvo filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas Žygimantas Liauksminas, kapelionu dirbo Motiejus Valančius.
Kražių gimnazijoje mokėsi daug žymių Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių: Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Liudvikas Jucevičius, Antanas ir Jonas Juškos, Aleksandras Fromas Gužutis.
1893 metais Kražiai išgarsėjo politine akcija – Kražių skerdynėmis.
