Moteris pasakoja nieko blogo nematanti tame, kad vaikai žaidžia su šautuvais ar panašiais žaislais – tikriausiai nėra nė vieno, kuris nėra jais žaidę vaikystėje. Vis tik, ji nesitikėjo, kad tokia maža žaislo detalė gali padaryti tiek žalos.
Užsidegus šoviniams, stipriai apdegė pirštus
12-metis Jolantos sūnus penktadienį leido kieme, kur žaidė su žaisliniu šautuvu, kai netikėtai įvyko nelaimingas įvykis – užsidegus vienai iš žaislo dalių jis stipriai apdegė ranką.
„Sūnus kieme žaidė su šautuvėliu, dalį šovinių įsidėjęs į šortų kišenę. Tai toks šautuvėlis, į kurį dedasi šoviniai, pistonai vadinami, raudoni ratukai, kuriuose yra parakas. Nuo smūgio jie duoda garsą, kuris vaikams patinka.
Aš nematau nieko blogo berniukams žaisti su šautuvais, aš pati žaisdavau karą ir man tai patiko. Bet net nepagalvotum, kad vaiko šortų kišenėje gali imti ir staiga užsidegti“, – pasakojo ji.
Jolanta pridūrė anksčiau maniusi, kad tam, jog šie užsidegtų, reikia išorinės jėgos, tačiau sūnaus atvejis parodė, kad yra visai kitaip – šoviniai užsidegė sūnui imant juos iš kišenės:
„Imant iš kišenės jie tiesiog užsiliepsnojo. Sūnus apdegė ranką, greitai nusimovė šortus ir bėgo šaldyti rankos. Visa laimė, kad perku medvilninius rūbus... Sintetiniai rūbai labai greitai dega, būtų sužaloję ir vaiko koją.“
Skubiai įspėja visus
Moters teigimu, tokie žaislai – itin populiari prekė mugėse, įvairiose kitose prekyvietėse, o vaikai juos patys gali įsigyti be didelių sunkumų.
„Šie žaislai yra lengvai visiems vaikams prieinami. Maniškis nusipirko savarankiškai. Jie, pasirodo, labai nesaugūs ir gali sužaloti.
Šiuos vadinamus žaislus pardavinėja daug kur: parduotuvėse, mugėse ir jokių specialių saugumo nurodymų niekas neduoda“, – nusivylimo neslepia mama.
Jolanta sako norinti visus tėvus įspėti atsargiai ir atsakingai rinktis žaislus ir prižiūrėti, kokius juos vaikai nešasi namo, nes jos sūnaus pavyzdys parodė – nuo nelaimės gali būti vos vienas žingsnis.
„Po mano pasidalijimo socialinėje erdvėje, sureagavo ne viena mama. Tikiuosi, tai padės tėvams apsaugoti savo vaikus“, – pridūrė pašnekovė.
Ragina atkreipti dėmesį į šias detales
Susisiekus su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigė, kad dėl šių šautuvų ir juose naudojamų šovinių skundų ar vartotojų pranešimų dėl saugos per pastaruosius kelerius metus nėra sulaukusi.
Taip pat primenama, į kokius žymėjimus įsigyjant žaislus būtina atkreipti dėmesį, kokie įspėjimai turi būti nurodyti ant panašių žaislų:
„Įvairūs teisės aktai ir saugos standartai reikalauja, jog žaislų pakuotės turi būti paženklintos CE ženklu, turi būti nurodytas minimalus naudotojų amžius, valstybine kalba pateikti kiti reikalingi įspėjimai bei nurodymai dėl atsargumo priemonių.
Paprastai, žaisliniuose šautuvuose naudojamos smūginės kapsulės yra specialiai skirtos žaislams. Ant smūginių kapsulių pakuotės turi būti įspėjimas: „Įspėjimas. Nešaudyti patalpoje arba arti akių ir ausų. Nelaikyti išpakuotų kapsulių kišenėse“, nes nuo kūno šilumos ir trinties gali pradėti šaudyti, galimas nudegimo pavojus.
Taip pat ant mušamųjų žaislų ir kapsulinių šaudomųjų žaislų, sukeliančių didelio lygio impulsinius garsus, arba ant jų pakuotės turi būti toks įspėjimas: „Įspėjimas. Nenaudoti arti ausų! Neteisingai naudojant galima pakenkti klausai“.
Ant žaislų su smūginėmis kapsulėmis šalia pirmiau pateikto teksto papildomai nurodoma: „Nešaudyti patalpoje! Naudoti tik gamintojo rekomenduojamas smūgines kapsules“.
D. Malinauskienė priduria, kad kilus bet kokiam įtarimui dėl žaislo saugumo, reikėtų neleisti juo žaisti vaikams ir apie tai informuoti VVTAT, nurodant kelis dalykus: kur, kada ir koks žaislas įsigytas, kokie pavojai pastebėti, geriausia būtų pridėti ir žaislo, pakuotės bei ženklinimo nuotraukas.
Pavojingiausi žaislai
Be to, žaislų saugumo užtikrinimui skiriamas ypatingas dėmesys, todėl VVTAT imasi visų įmanomų veiksmų, kad nebūtų parduodami pavojingi, nesaugūs žaislai, taip pat kasmet nustatomos dešimtys pavojingų žaislų.
„Žaislai yra viena iš prekių grupių, kuriai VVTAT skiria didelį dėmesį, vykdydama rinkos priežiūrą ir tikrindama šių prekių saugą. Žaislų, kaip prekių grupės, išskirtinumą lemia tai, kad jie yra skirti jautriausiems ir pažeidžiamiausiems vartotojams – vaikams.
Tikrinimų ir tyrimų metu vadovaujamasi įvairiais teisės aktais, standartais, higienos normomis, kurios reglamentuoja žaislų ženklinimo ir saugos reikalavimus.
Per 2022 m. VVTAT Lietuvos rinkoje nustatė 123 pavojingus gaminius, iš kurių 33 gaminiai buvo žaislai (42 kosmetikos gaminiai, 14 aprangos prekių, 6 elektrotechnikos gaminiai ir t.t). Palyginimui: 2021 m. iš 68 nustatytų pavojingų gaminių 28 buvo žaislai, 2020 m. iš 60 nustatytų pavojingų gaminių 29 buvo žaislai“, – rašoma atsiųstame komentare.
Pasiteiravus, kokie žaislai yra laikomi pačiais pavojingiausiais ir nesaugiausiais, nurodoma, kad į jų sąrašą dažniausiai patenka minkšti plastikiniai žaislai ir žaislai, skirti vaikams iki 3 metų:
„Dažniausiai nesaugiais pripažįstami minkšti plastikiniai žaislai, kurių gamybai naudojami ftalatai. Per didelis ftalatų kiekis gali sukelti astmą, pažeisti kepenis, inkstus, sutrikdyti medžiagų apykaitą, silpninti imuninę sistemą ir kt.
Taip pat dažnai pavojingais pripažįstami žaislai, skirti vaikams iki 3 metų amžiaus, kuriuose yra smulkių atsiskiriančių detalių. Vaikas gali šias detales nesunkiai atskirti nuo žaislo, įsidėti į burną ir jomis užspringti ar net uždusti.“
VVTAT primena, kad apie visus Lietuvos rinkoje rastus pavojingus gaminius, įskaitant ir žaislus, skelbiama VVTAT interneto svetainėje, socialinių tinklų paskyrose. Taip pat informaciją apie ES nustatytus nesaugius gaminius galima rasti ES skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemoje Safety gate (Saugos vartai).
Išsamius patarimus perkantiems žaislus rasite VVTAT parengtoje atmintinėje, taip pat daugiau informacijos galima rasti VVTAT vykdytos informacinės kampanijos „Saugi žaislų dėžė“ skiltyje.
