„Remiantis registruoto nusikalstamumo duomenimis, neblaivūs asmenys Lietuvoje padaro apie 60-70 proc. visų nužudymų. Iš baudžiamųjų bylių nuosprendžių yra žinoma, kad apie 40 proc. atvejų nužudymas įvyko kaltininkui ir aukai kartu vartojant alkoholį. Vienas kažką pasakė, kitas įsižeidė, savikontrolė yra maža, ir įvyksta nusikaltimas“, – kalbėjo A. Kiškis.
Kriminologas pažymi, kad nužudymo lygis šimtui tūkstančiui gyventojų yra didesnis tose valstybėse, kurių gyventojų pajamos mažesnės, kur yra didesnė pajamų pasiskirstymo nelygybė ir kur alkoholio vartojimas labiau paplitęs.
„Ypač matyti ryški koreliacija tarp nužudymų ir oficialiai neapskaitomo alkoholio rodiklio. Žinome, kad alkoholį žmonės pasidaro patys, atsiveža kontrabanda“,– sakė jis.
Visuomenės sveikatos rodiklis
Pasak kriminologo, valstybės, kuriose yra didesnis nužudymų lygis, pasižymi didesniais savižudybių bei mirčių eismo įvykiuose rodikliais, didesniu korupcijos lygiu, jose didesnė įkalintų žmonių dalis, tenkanti 100 tūkst. gyventojų. „Iš tokių valstybių emigruoja daugiau gyventojų, nei imigruoja. Tad nužudymai yra tam tikras valstybės klimato, gyvenimo situacijos, valstybės sveikatos rodiklis“, – skalbėjo A. Kiškis.
Jis pažymi, kad Lietuva prieš dešimt metų pasižymėjo vienu didžiausiu nužudymų Europoje skaičiumi, bet dabar po truputėlį situacija gerėja:
„2004 metais užregistruoti 345 nužudymai su pasikėsinimais, 2014 metais užregistruoti tik 174 nužudymai su pasikėsinimais. Matome, kad nužudymų sumažėjo maždaug 50 proc. Tai situacija šiek tiek gerėja. Europoje dabar nebesame pirmaujantys, bet esame prie tų šalių, kur yra santykinai daug nužudymų įvykdoma“,– teigė kriminologas.
Sprendimas – mokyklose ir šeimoje
Pašnekovo teigimu, smurtas Lietuvoje yra įsišaknijęs nuo pat mūsų vaikų auklėjimo.
„Mus muša tėvai, nes nemoka kitaip, o jeigu mus muša, didelė tikimybė, kad mes savo vaikus vėl mušime. Aš kartais savo studentų auditorijoje paprašau, kad pakeltų ranką tie, kurių tėvai vaikystė jų niekaip nemušė, ir iš 30 studentų pakelia rankas 1, 2 arba 3 – šie studentai dažniausiai būna drąsesni, jiems lengviau sekasi, jie drąsiai šneka, jie nebijo bandyti. O kitas, kad ir žino ir ruošiasi, bet nedrįsta pasakyti auditorijoje. Mums tikrai reikia mokytis tą smurtą šalinti iš savo gyvenimo ir savo praktikos“, – kalbėjo profesorius.
A. Kiškis sako, kad reikia didelį dėmesį skirti mokytojams – kad į mokyklas ateitų geriausieji, nes ten yra ugdomi vaikai.
„Mūsų valstybėje ne visai protingai išdėliojami prioritetai. Jei vaikų neišauklėjame normaliai, turėsime po to daugybę nusikaltėlių. Tad išmokykime normaliai vaikus, kad žmonės būtų konkurencingi, kad žinotų, kaip reikia elgtis. Mokytojas turi būti bičiulis, autoritetas vaikams, o ne nuskurėlis, kuris turi daug kartų prastesnį telefoną už mokinį“, – teigė A. Kiškis.
Kita labai svarbi sritis, pažymi kriminologas, yra tėvų švietimas:
„Tėvų švietimas turėtų būti vos ne privalomas: jeigu šeima laukiasi, turėtų išklausyti pedagoginį kursą. Tėvų pedagoginis švietimas yra viena iš geriausių prevencijų prieš nusikalstamumą. Prevenciniai dalykai duoda pačią didžiausią naudą: amerikiečiai paskaičiavo, kad vienas doleris, investuotas į nusikaltimų prevenciją, duoda naudą už 11 dolerių. Tad apie šitokius dalykus turime galvoti ir juos daryti“, – sakė A. Kiškis.
Švenčių kultūra veda į neviltį
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad alkoholizmas yra problema, kurią reikia spręsti sistemiškai: šviečiant visuomenę, didinant užimtumą ir žmonių motyvaciją dirbti, o socialinė reklama, pasak jos, turėtų būti motyvuojantis žmones, rodanti, kaip žmonės gali gyventi nevartojant alkoholio. Ji taip pat pažymi, kad didelė atsakomybė už alkoholio prevenciją tenka savivaldybėms:
„Priėmėme įstatymą, ir dabar savivaldybių tarybos turi pasitvirtinti draudimą prekiauti alkoholiu švenčių metu, kada dalyvauja nepilnamečiai. Bet kaip tada su suaugusiais? Atvažiavo kolektyvai, pakoncertavo, visi sėdi prie staliukų, geria alų, valgio duoną su česnaku – ar tai jau dalyvavimas šventėje?“, – kalba D. Mikutienė.
Parlamentarė pažymėjo, kad savivaldybės turi teisę išvis neleisti prekiauti alkoholiu švenčių metu. Be to, jos teigimu, pinigus, kuriuos dabar savivaldybės skiria šventėms, galima būtų panaudoti sveikatinimo tikslams.
„Savivaldybių Bendruomenės sveikatos tarybos, kurios tvirtina įvairius projektus, kam skirti finansavimą, dažniausiai skiria pinigus šventėms – bus šventė, atvažiuos koncertuoti kolektyvas, ir dar bus futbolo ar krepšinio varžybos kažkokiam kaime. Kas tenka iš sporto varžybų vaikams kaip prizai, yra labai menka dalis. Didžiąją dalį pinigų suryja kolektyvo pakvietimas, o norint žiūrėti į tą kolektyvą, automatiškai atsiranda prekybininkai, kurie prekiauja alkoholiu. Tada žmonės sėdi, geria ir žiūri į kapelą – ot tai šventė. Tragedija, ne šventė. Tokia kultūra veda į didžiulį neviltį“, – sakė parlamentarė.
Žmogus turėtų būti „apgirtęs“ nuo gyvenimo
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas, psichiatras Aleksandras Alekseičikas Kirinovas sako, kad žmogus pradeda gerti tada, kai jis nesidžiaugia gyvenimu, tad čia pirmiausia ir reikia kreipti dėmesį:
„Kalbant su jumoru, žmogus turi būti girtas nuo gyvenimo: kad jis yra jaunas, pilnas jėgų, kad jis myli moteris, kad jis yra tėvas, turi vaiką, kad jį gerbia žmonės, kad jis turi šeimą. Visuomenėje šito nemokina, o rimtai tikinčiųjų, kad pasiduotų Bažnyčios poveikiui, taip pat nėra. Mus kažkada valdė tarybų valdžia, o dabar mus valdo pinigai, pinigai yra Dievas, kas turi daug pinigų, yra dieviška būtybė. Tokia yra visuomenė, ir vargšams žmonėms yra sunku, o ypač sunku yra vyrams, moterys dar yra arčiau tikrumo. Moterys jaučia prasmę būti mamomis o vyrai dažniau būna nutolę, ypač nuo mažesnių vaikų, o paskui su suaugusiais jie pradeda konfliktuoti ir konkuruoti“,– kalbėjo psichiatras.
Tad žmonėms, anot jo, reikia ne tik informacijos apie alkoholio daromą žalą, bet reikia tai rodyti gyvu pavyzdžiu.
A. Alekseičikas Kirinovas taip pat sakė, kad vieni žmonės gyvena artimesnėje gyvulių būsenoje, kiti siekia aukštesnių, lavina savo dvasią ir sielą. Gyvulių būsenoje gyvenantys žmonės, pasak jo, dažniau ir linksta į alkoholį:
„Žmogus, kuris negali būti girtas nuo to, kad turi sielą ar dvasią, vis tiek turi harmonijos poreikį. Jeigu jis save apkvaišina su išgėrimais, jis atgauna kūnišką pusiausvyrą ir darosi gamtinė būtybė. Liaudis sako, kad, jeigu žmogus pradeda gerti, jis iš pradžių darosi kaip beždžionė, jeigu toliau degraduoja – darosi vilkas, o jei dar žemiau krenta – tampa kaip krokodilas, ir pradeda reaguoti kiek galima primityviau“, – sakė jis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2013 metų tyrimo duomenimis, Lietuva yra daugiausiai alkoholio suvartojanti šalis pasaulyje – čia vienam gyventojui per metus tenka apie 14 litrų alkoholio.
