Viskas prasidėjo dar 1999-ųjų spalio mėnesį. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai kreipėsi į pareigūnus, kai sužinojo, kad ligoninėje mirė viena iš 32-jų Jovitai (tikrasis vardas redakcijai žinomas) gimusių dvynukių.
Medikams iš karto kilo įtarimų, kad mažylė mirė iš bado. Maža to, antroji dvynukė bei nė dviejų metukų nesulaukusi jos sesutės taip pat atsidūrė ligoninėje kritinės būklės: išsekusios, nusėtos pragulų ir kraujosruvų. Ši kraupi istorija aprašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.
Pradėjo tyrimą
Po vos trijų mėnesių mažylės mirties prokuratūra pradėjo tyrimą. Iš Jovitos buvo atimta globos teisė. Atlikus medicininę ekspertizę, pasitvirtino siaubingiausias scenarijus – kūdikis mirė nuo ilgalaikio badavimo.
Po šių išvadų motinai buvo iškelta byla, ji iškart buvo suimta. Nepaisant to, teisme moteris nesutiko su jai pateiktais kaltinimais, ji teigė visaip, kiek tik galėjusi, tiek besirūpinusi vaikais.
Tačiau teisme paaiškėjo, kad Jovita vaikų teisėms buvo žinoma dar nuo 1982-ųjų (17 metų!). Tada būdama vos 15 metų, ji pagimdė berniuką, kuris iškart atsidūrė globos namuose, o vėliau ir pas įtėvius. Toks pat likimas ištiko ir po metų gimusį berniuką.
Neaiški santuoka
Prabėgo šiek tiek laiko ir kiek „palaksčiusi“ mergina aprimo. Net susirado 15 metų už ją vyresnį vyrą su kuriuo susituokė. Bet laimingu vedybiniu gyvenimu šioje šeimoje nekvepėjo nė iš tolo.
Paaiškėjo, kad kol vyras dirbdavo, moteris „uždarbiavo“ su kitais vyrais. Tad po moters sulaikymo prakalbintas vyras teigė, jog yra tikras tik dėl to, kad pirmas Jovitos vaikas yra nuo jo.
Moteris gimdė vaikus vieną po kito. Bet jų priežiūra jai nė kiek nerūpėjo. Jos dabar jau buvęs vyras pasakojo, kad ji tik gimusį vaiką su vežimėliu palikdavo kone visai dienai lauke. O kad netrukdyti lėbauti, lauk išvarydavo ir kitus vaikus.
Išsiskirti su žmona jis nusprendė po to, kad nuo plaučių uždegimo mirė viena dukra. Tiesa, plaučių uždegimas buvo oficiali versija, tačiau Jovitą pažinoję žmonės neabejojo, kad mergaitė mirė dėl tos pačios nepriežiūros. Esą moteris kartais tyčia apliedavo vežimėlyje esantį kūdikį vandeniu ir šaltą žiemos dieną išstūmusi į lauką, palikdavo kelioms valandoms.
Kraupi realybė ir netikėta atomazga
Galiausiai Jovitai pabodo vaiko teisių tarnybos darbuotojų vizitai ir ji nutarė nebeįsileisti jų į namus. Prireikė policijos pagalbos, kad pavyktų patekti į vidų. Tačiau tai, ką išvydo namo viduje, pribloškė net ir visko mačiusius pareigūnus.
Namuose augę vaikai tupėjo apskretusiuose kambario kampuose nuogut nuogutėliai. Moteris prisipažino, kad iš labdaros gautus drabužėlius ji pragėrė. Vaikai buvo nušašę, purvini, namuose nebuvo net duonos trupinėlio...
Iš motinos vaikai buvo paimti ir nuvežti į ligoninę. Tačiau šiai pakako įžūlumo, kad nuvyktų ir atsiimtų mažuosius grasinimais. Tokiame pragare vaikai dar gyveno keletą mėnesių. Galiausiai, kai mirė paskutinė Jovitai gimusi mergaitė (viena iš dvynių), ji buvo uždaryta už grotų.
Paklausta, kiek ji iš viso pagimdžiusi vaikų, moteris ilgai skaičiavo, tačiau tikslaus skaičiaus nepasakė. Berods 14. Būtent 14-ojo vaiko mirtis turėjo tapti nuosprendžiu ilgiems metams atsidurti už grotų.
Bet viskas apsivertė aukštyn kojomis 2000-siais. Vilniaus apygardos teismas galiausiai išteisino moterį, kaltintą mažametės dukters nužudymu. Atlikus papildomą ekspertizę paaiškėjo, kad mergaitė mirė dėl ligos ir tai gali būti bet kurio, net ir gerai prižiūrimo kūdikio mirties priežastimi. Po šio teismo sprendimo moteris buvo paleista į laisvę.
