Tai buvo daugiausiai gyvybių nusinešęs išpuolis Kabule nuo 2001 metų.
Po sprogdinimo ant žemės tarp griuvėsių ir nuolaužų liko gulėti daug žuvusiųjų ir sužeistųjų, o Kabulo padangę užtemdė didžiulis dūmų debesis. Galingas sprogimas gatvėje paliko didžiulę duobę, o kilometro spinduliu išdužo parduotuvių, restoranų ir kitų pastatų langai.
Kol kas už išpuolį atsakomybės neprisiėmė nė viena grupuotė. Pareigūnų teigimu, sunkvežimyje buvo paslėpta 1,5 tonos sprogmenų. Šis incidentas laikomas didžiule žvalgybos nesėkme.
Gelbėtojai, praėjus kelioms valandoms po sprogimo, tebeieškojo žuvusiųjų kūnų. Dauguma jų buvo apdegę ir sumaitoti. Tuo pat metu sunerimę gyventojai ieškojo dingusių artimųjų.
„Jie vyko į darbą kaip bet kurią kitą dieną, o dabar dingo“, – kūkčiodamas sakė prie Kabulo greitosios pagalbos ligoninės sutiktas vienas jaunas afganistanietis, niekur neradęs savo dėdės ir pusbrolių.
„Apieškojau tris ligonines ir neradau jų“, – teigė jis.
Pasak pareigūnų, per sprogimą buvo sužeisti daugiau kaip 450 žmonių.
Ketvirtadienį žmonės būriavosi prie ligoninių, tikėdamiesi sužinoti apie nukentėjusių savo šeimos narių arba artimųjų būklę.
Tragedija per Ramadaną
Ataka buvo įvykdyta vos prasidėjus šventajam musulmonų Ramadano mėnesiui. Ji pabrėžė vis didėjantį nesaugumą Afganistane, kur dėl teritorijų kontrolės su kovotojais kaunasi NATO remiama kariuomenė.
„Per šią galingą ataką žuvo 90 žmonių ir dar 400 buvo sužeisti, įskaitant daug moterų bei vaikų“, – anksčiau nurodė vyriausybės atstovai spaudai, o medikai perspėjo, kad aukų skaičius gali dar padidėti.
Tarp žuvusiųjų yra mažiausiai 11 afganistaniečių, dirbusių ambasadų sargybiniais. Be to, buvo sužeista 11 JAV piliečių, Kabule dirbusių pagal kontraktus, nurodė amerikiečių pareigūnai.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pareiškė, kad ši ataka yra „karo nusikaltimas“. Šis išpuolis yra kruviniausias nuo 2001-ųjų, kai per JAV vadovaujamą operaciją nuverstas talibų režimas.
Afganistano žvalgybos agentūra kaltina dėl šio incidento Talibano sąjungininkus Haqqani (Hakanių) klano kovotojus.
Savo „pavasarinį puolimą“ pradėjęs Talibanas trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame paneigė prisidėjęs prie šio išpuolio ir pasmerkė visas atakas prieš civilius. Talibai retai prisiima atsakomybę už išpuolius, kurie nusineša daug civilių gyvybių.
Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) irgi yra surengęs keletą neseniai įvykusių sprogimų Afganistano sostinėje; taip pat jis patvirtino praėjusį mėnesį surengęs ir galingą sprogdinimą, kuriuo taikytasi į NATO vilkstinę. Tąkart žuvo aštuoni žmonės.
Suniokotos ambasados
Netoli judrios Kabulo Zanbako aikštės įvykusio sprogimo garsas, kurį gyventojai lygino su žemės drebėjimu, sukrėtė visą miestą. Dauguma atakos aukų buvo civiliai.
Viename socialiniuose tinkluose paskelbtame sprogimo vaizdo įraše matosi, kaip virš miesto pakyla didžiulis ugnies kamuolys, virstantis grybo pavidalo dūmų debesiu.
„Afganų saugumo pajėgų budrumas ir drąsa užkirto kelią VBIED (automobilyje sumontuotam savadarbiam sprogstamajam įrenginiui) patekti į Žaliąją zoną, bet sprogimas pareikalavo civilių gyvybių“, – sakoma NATO pranešime.
Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC informavo, kad žuvo jo Afganistano biuro vairuotojas Mohammedas Naziras (Mohamedas Naziras), o keturi žurnalistai buvo sužeisti.
Privati Afganistano televizija TOLO taip pat pranešė apie vieno savo darbuotojo, Azizo Navino, žūtį.
Rajonas, kuriame nugriaudėjo sprogimas, yra laikomas saugiausia Kabulo vieta: ten įsikūrusios užsienio šalių ambasados yra aptvertos aukštomis tvoromis, o vyriausybės institucijų pastatus saugo policijos ir šalies saugumo pajėgos.
Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) nurodė, kad per šią „bjaurią“ ataką žuvo ambasadoje apsauginiu dirbęs afganistanietis, be to, buvo sužaloti keli jos darbuotojai. Visgi daugiau detalių ministras nepateikė.
S.Gabrielio teigimu, bomba sprogo „greta“ Vokietijos ambasados.
Apie nuostolius, įskaitant išdužusius langus, taip pat pranešė ir Prancūzijos, Indijos, Turkijos, Japonijos, Jungtinių Arabų Emyratų bei Bulgarijos ambasados. Šis išpuolis sulaukė visuotinio tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė „griežtai smerkiantys žvėrišką ataką“ Afganistano sostinės diplomatiniame rajone.
„Tai, kad ši ataka įvyko per šventąjį pasninko mėnesį Ramadaną, pabrėžia šio išpuolio beprasmiškumą ir barbariškumą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai.
Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pareiškė, jog šis sprogdinimas pademonstravo, kad konfliktas Afganistane „pavojingai plečiasi taip, kad turėtų kelti nerimą tarptautinei bendruomenei“.
Vokietija dėl šio išpuolio buvo priversta atidėti afganistaniečių, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis šalyje, deportaciją. Ši šalis sulaukė kritikos dėl sprendimo išsiųsti tuos žmones į Afganistaną, kur situacija tampa vis pavojingesnė.
Kabulą ir jį supančią provinciją per pirmuosius tris šių metų mėnesius sukrėtė ištisa virtinė kruvinų atakų. Dauguma jų aukų buvo civiliai.
Afganistaniečių karius remia JAV ir NATO pajėgos, o Pentagonas svarsto galimybę į šalį atsiųsti dar kelis tūkstančius karių, kurie padėtų palaužti Talibaną.
Šiuo metu Afganistane yra dislokuota apie 8,4 tūkst. amerikiečių karių, o dar 5 tūkst. karių į šalį yra atsiuntusios NATO sąjungininkės. Jų veikla daugiausiai yra apribota Afganistano pajėgų apmokymu bei parama vietiniams kariams. Visgi užsienio karių skaičius šiuo metu yra žymiai mažesnis nei prieš šešerius metus, kai Afganistane tarnavo per 100 tūkst. JAV karių.
