Nuo 2003 metų, kai Sudano Darfūro regione įsiliepsnojo kovos tarp vyriausybinių pajėgų ir sukilėlių, jau žuvo 300 tūkst. žmonių. Dar 2,7 mln. tapo benamiai.
Prezidentas sulaukė kaltinimų
Sudano prezidentas Omaras al Bashiras yra pirmas pareigas vis dar einantis šalies prezidentas, kuriam Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderį. Teismas valstybės vadovui pateikė 3 kaltinimus genocido vykdymu, 5 kaltinimus nusikaltimais žmogiškumui ir porą kaltinimų dėl žmogžudysčių.
Jis įtariamas dėl daugiau nei 35 tūkst. jau patvirtintų mirčių (manoma, kad iš viso nužudyta per 300 tūkst. žmonių), įvykdytų per Sudano kariuomenės bei liūdnai pagarsėjusios grupuotės „Janjaweed“ etninio valymo kampaniją Darfūre. O. al Bashiras kaltinamas ir dėl to, kad maždaug 2,7 mln. pastogės netekusių juodaodžių Darfūro gyventojų pabėgėlių stovyklose nuolat kenčia kovotojų ir vyriausybinių pajėgų kankinimus bei prievartavimus.
O. al Bashiras, valdžią Sudane užėmęs per 1989 metais įvykusį perversmą, kaltas nesijaučia ir teigia, kad kaltinimai jam tėra dalis istorinio sąmokslo, kuriuo siekiama suskaldyti Sudaną į mažesnes valstybes.
Žmogaus teises ginančios organizacijos patvirtina, kad Sudano Vyriausybė Darfūro regione įvykdė kraupių nusikaltimų žmogiškumui bei karo nusikaltimų.
Mirtis dėl odos spalvos
Kad buvo vykdomas genocidas, teigia ir liudininkai. Vienas tokių yra Ahmedas Mohammadas. Vyras jau 6 metus nematė nė vieno savo šeimos atstovo. Afrikiečio tėvai su 9 jo broliais ir seserimis be žinios dingo, kai Vyriausybės pajėgos surengė išpuolį prieš Darfūro šiaurėje esantį Šobos kaimą. Po antpuolio be žinios dingo 272 žmonės. Manoma, kad dauguma jų buvo nužudyti.
„Jie mus žudo, nes esame juodi. Visos valdžios per Sudano istoriją buvo valdomos arabų, kurie žudė juodaodžius ir atėmė jų žemę“, – teigė A. Mohammadas. Vyras priklauso Furo genčiai, kuri su Zaghavos ir Masalito gentimis yra pagrindiniai Sudano Vyriausybės pajėgų taikiniai. Pastaruoju metu A. Mohammadas glaudžiasi rytinėje Čado valstybės dalyje įkurtoje pabėgėlių stovykloje. Iš viso į šią šalį iš Sudano Darfūro regiono jau pabėgo mažiausiai 230 tūkst. žmonių.
Gyventojai nebetiki, kad taika regione gali būti pasiekta derybomis. A. Mohammadas džiaugiasi O. Al Bashirui išduotu arešto orderiu. „Jei šiandien nepateiksite kaltinimų vyrus, moteris ir vaikus žudančiam nusikaltėliui, rytoj jis elgsis dar blogiau. Nors keli susitarimai buvo, valdant O. al Bashirui neturėjome jokios taikos. Kiekviena taika yra žymiai blogesnė nei anksčiau buvusi. O. al Bashiro teismas yra vienintelė mūsų viltis“, – mintimis dalijosi A. Mohammadas.
„ Nepalikite nė vieno gyvo“
Apie Sudano armijos vykdytus žiaurumus kalba ne tik aukos, bet ir buvę šios armijos kariai. Vienas tokių yra B. Kajaberas (vardas išgalvotas). Vyras patirtais išgyvenimais pasidalijo su „The Times“ žurnalistais. Iš Sudano armijos dezertyravęs karys pasakojo, kaip Vyriausybės pajėgos 2003 metų balandį šturmavo pietinėje Darfūro regiono dalyje esantį kaimą.
Pulkininkas Samiras Jaja davė nurodymus 400 karių. Dauguma jų buvo arabai. Armijos gretose būta ir afrikiečių.
Pulkininko nurodymai susirinkusiems kariams, kurie temstant turėjo pulti kaimą, buvo daugiau nei aiškūs: „Nepalikite nė vieno gyvo. Jei paliksime šiuos žmones šioje vietoje, jie parems su Vyriausybe kovojančius sukilėlius. Vietovė turi būti išvalyta, kad sukilėliai nerastų jokios pagalbos ir turėtų palikti šalį. Prievartaukite moteris, žudykite vaikus. Nepalikite nieko.“
„Mano žmonės kenčia, o aš noriu, kad pasaulis į tai atsakytų“, − per vertėją kalbėjo B. Kajabieras.
Po tokių atakų jis atsisakė dalyvauti tolesniuose reiduose. Vyras teigė kentęs kankinimus dėl nepaklusnumo vyresnybei ir per interviu parodė randus, likusius, kai kojas lydytu kaučiuku nudegino kankintojai.
Po poros dienų B. Kajabieras su dviem kariais pabėgo, kai armija žygiavo siauru kalnų takeliu.
„Norėjome pabėgti, nes mums buvo liepiama žudyti savus žmones“, − teigė buvęs karys.
Prieš palikdamas šalį jis prisidėjo prie sukilėlių judėjimo „Teisingumas ir lygybė“. Vyras patikino, kad Sudano armija ir arabų kovotojai, žinomi „Janjaweed“ pavadinimu, arba velniais ant arklių, įvykdė kraupius nusikaltimus.
Naktimis sapnuoja košmarus
Afrikietis B. Kajabieras neneigė 2003 metais dalyvavęs keliuose išpuoliuose prieš Darfūro regiono kaimus. Jis negalėjo tiksliai pasakyti, kiek žmonių žuvo ar buvo išprievartauta per šiuos reidus, tačiau prisiminė, kad didžiausiame pultame kaime buvo 500 namų.
„Sudėtinga pateikti konkrečius skaičius, tačiau buvo daug žuvusiųjų, − teigė B. Kajabieras. – Būdavo ne tik žudomi kaime gyvenantys žmonės, bet ir užnuodijami geriamojo vandens šaltiniai. Dėl to ir dabar kai kurie kaimai stovi tušti.
Mes apsupdavome kaimus, o „Janjaweed“ kovotojai sekdavo iš paskos raiti kupranugariais ar arkliais. Jie persekiodavo kiekvieną, kuris sugebėdavo prasmukti pro armijos užtvaras. Pradėjome deginti visas trobas iš eilės ir šaudyti. Išsigelbėjo vos keli žmonės.“
B. Kajabieras teigė sapnuojantis košmarus ir turintis gerti migdomuosius vaistus, nes kitaip negali sumerkti bluosto. „Kariai buvo verčiami prievartauti vaikus. To niekada nesugebėsiu pamiršti“, − pasakojo pragarą išgyvenęs karys.
„Toyota“ kareiviai
Panašu, kad Vyriausybės pajėgoms kol kas pasipriešinti gali tik „Teisingumo ir lygybės“ judėjimo kovotojai.
Konfliktą Darfūre jie dažnai vadina tiesiog „Toyota“ karu. Mat visureigiai „Toyota“, ant kurių pritaisyti automatiniai ginklai, yra populiariausia sukilėlių transporto priemonė. Vienas iš sukilėlių vadų generolas Abu Bakras teigė, kad dažnai kovotojams tenka per parą sukarti net 800 kilometrų.
„Teisingumo ir lygybės“ judėjimas dėmesio sulaukė praėjusiais metais, kai surengė išpuolį prieš Sudano sostinės Chartumo priemiestį Omdurmaną. Tuomet net 300 visureigių sukorė daugiau nei tūkstantį kilometrų, kad dalyvautų šioje operacijoje. Išpuolis nebuvo sėkmingas, tačiau grupuotės populiarumas išaugo, o ją remia vis daugiau Darfūro gyventojų, nebetikinčių, kad konfliktas gali baigtis taikiai.
Kad judėjimas auga, rodo ir faktas, jog 2003 metais jis teturėjo 6 visureigius. Šiuo metu jam priklauso turi daugiau kaip 7 tūkst. kovotojų ir ne mažiau kaip 800 visureigių. Sukilėliai teigia, kad patys nuvers O. al Bashirą per kruviną konfliktą, jei tarptautinė bendruomenė nesugebės jo nuteisti.
Kol kas sukilėliai nepraranda vilties, kad pavyks susitarti. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai jie pateikė krizės sureguliavimo planą, kuriame numatyti 3 pagrindiniai reikalavimai.
Pirmasis skelbia, kad Darfūras turi būti paskelbtas neskraidymo zona, nes Vyriausybės pajėgos atakas prieš civilius neretai rengia iš oro. Antrasis numato, kad tarptautinėms humanitarinės organizacijos turi būti koridoriai į Darfūrą. Trečiuoju siūloma vykdyti programą „Nafta už maistą“. Tokius atveju dalis už prekybą Sudano nafta gaunamų pinigų būtų skiriami medicininei, humanitarinei ir kitokiai pagalbai Darfūre.
TIK FAKTAI
Sudano prezidentas O. al Bashiras gimė 1944 metų sausio 1 dieną.
Valdžią jis užgrobė 1989 metais per karinį perversmą.
2008 metų liepą O. al Bashiras apkaltintas genocidu, nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais Darfūre.
2009 metų kovo 4 dieną išduotas jo suėmimo orderis.
