Teismas V. Baltušį nuteisė kalėti 6 kartus iki gyvos galvos ir dar 168 metus. Panašių bausmių sulaukė ir A. Andrušaitis, ir A. Vertelka.
Padėtas taškas
Vilniaus apygardos teismas už Virginijaus Marščionkos ir sutuoktinių Danutės bei Juliaus Džiuvių nužudymą Virginijų Baltušį, Algimantą Vertelką ir Audrių Andrušaitį nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Visi trys nuteistieji teismo nuosprendį apskundė.
Apeliacinis teismas nuteistųjų skundus nagrinėjo 2 metus. Dabar jau ne tik A. Vertelka bei A. Andrušaitis, bet ir V. Baltušis teigė, esą jie nekalti, o baudžiamoji byla esanti sufabrikuota.
Ne vieną kartą teisme kalbėjęs A. Vertelka skundėsi, kad esanti pažeista nekaltumo prezumpcija, girdi, niekas nepaiso jo teisių į gynybą. Panašiai kalbėjo ir A. Andrušaitis.
Prieš gaujos narius parodymus davęs V. Baltušis, paskelbus nuosprendį, savo teiginių atsisakė ir nuolat isterikavo. Psichiatrai kelis kartus tyrė jo psichiką ir vis pripažindavo, kad jis pakaltinamas. Po to, kai V. Baltušis Apeliaciniame teisme iškoneveikė prokurorus ir bylą nagrinėjančius teisėjus, teismas buvo nusprendęs į posėdžius jo nebekviesti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ir tik Apeliaciniam teismui skelbiant nuosprendį V. Baltušis buvo atvestas į teismo salę. Jį sutramdyti buvo pasirengę 5 pareigūnai, o iš viso teisiamuosius saugojo net 15 ginkluotų sargybinių. Teismo salėje V. Baltušis bandė pabendrauti su nuosprendžio išklausyti atvykusia gyvenimo drauge Erika. Salėje matėsi ir A. Vertelkos duktė.
Visi jie išgirdo jų nepaguodžiantį nuosprendį – Apeliacinis teismas atmetė visų trijų vyrų apeliacinius skundus. Nuteistieji griebėsi paskutinio šiaudo – apskundė ir šį nuosprendį.
Dabar žudikų bylos ėmėsi jau Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Savo verdiktą jie paskelbė dar po metų. Taip 2007-ųjų kovo 20-ąją buvo padėtas taškas trijų „tulpinių“ byloje. Ir Aukščiausiojo Teismo neįtikino nei V. Baltušio, nei A. Vertelkos, nei A. Andrušaičio skundai. Teisėjai paliko galioti nuosprendį, kuriuo šie trys banditai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
100 teismo posėdžių
Tuo metu, kai Aukščiausiasis Teismas skelbė, kad atmeta „tulpinių“ skundus, Vilniaus apygardos teismas jau buvo pradėjęs nagrinėti dar vieną šių žiaurių nusikaltėlių bylą. 2006-ųjų gegužės 12-ąją įvyko pirmasis posėdis. Teisiamųjų suole sėdėjo A. Andrušaitis, A. Vertelka, V. Baltušis, Darius Blinkevičius ir Dainius Skačkauskas. „Tulpinių“ gaujai priklausė ir nusikaltimus vykdė tų pačių „tulpinių“ nužudyti Ramūnas Narbutas, Aleksandras Lebedevas, Egidijus Bučys, Giedrius Liubartas, „Aro“ pareigūnų nušautas Romualdas Čeponis, Lukiškių kameroje nusižudęs Valdas Blinkevičius. Visų jų nusikaltimus prokurorai surašė į 62 baudžiamosios bylos tomus. Jau pirmajame teismo posėdyje teisiamieji pareiškė, esą nespėję susipažinti su visa byla. Į tai atsižvelgus, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.
Kitame teismo posėdyje A. Vertelka atsisakė valstybės jam skirtos advokatės Alfredos Pūkienės paslaugų – mat nesutampanti jų pozicija dėl gynybos. Šaipydamasis iš teismo A. Vertelka sakė, esą norėtų samdytis žinomą advokatą Kęstutį Stungį, o šiam iš savo lėšų apmokėti turėtų bylą tyręs prokuroras Artūras Urbelis. Beje, ir prokurorą A. Vertelka ne kartą prašė nušalinti nuo bylos. Teismas nušalinimus dėl prokuroro atmesdavo kaip nepagrįstus, tačiau advokatę atleido nuo pareigos ginti A. Vertelką.
Po visų atidėliojimų byla buvo galiausiai išnagrinėta ir pernai gegužės 29-ąją buvo paskelbtas nuosprendis. Iš viso per tuos 3 metus įvyko daugiau kaip 100 teismo posėdžių, juose dalyvavo 150 liudytojų ir 40 nukentėjusiųjų.
Iš 5 teisiamųjų kaltę pripažino tik D. Skačkauskas. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jis buvo nuoseklus, iki galo papasakojo tiek apie savo, tiek apie savo sėbrų darbelius. O jie buvo itin žiaurūs. V. Baltušis dalyvavo nužudant 23 žmones, A. Andrušaitis – 21, A. Vertelka – 11, D. Blinkevičius – 5 žmones.
Šimtai nelaisvės metų
Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato bausmes už atskirus nusikaltimus ne sumuoti, o subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes. Tad vadovaudamasis tokiu principu (teisiškai sakant, BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu), V. Baltušiui teismas už visas tas žmogžudystes, kankinimus ir plėšimus skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Jei toks nuosprendis būtų skelbiamas taip mūsų mėgstamose Jungtinėse Valstijose, tai jis atrodytų taip: V. Baltušis būtų nuteistas kalėti 6 kartus iki gyvos galvos ir dar 168 metus. A. Vertelka iki gyvos galvos būtų nuteistas „tik“ 4 kartus ir dar 35 metus laisvės atėmimo. Gerokai daugiau tektų kalėti A. Andrušaičiui – 151 metus laisvės atėmimo ir dar 6 kartus iki gyvos galvos.
O pagal mūsų įstatymus tiek A. Vertelka, tiek A. Andrušaitis buvo nuteisti tiesiog kalėti iki gyvos galvos, D. Blinkevičiui teismas skyrė 8 metus nelaisvės, D. Skačkauskui – laisvės apribojimą 2 metams.
Teismo motyvai
Teismas labai aiškiai išdėstė motyvus, kuriais vadovavosi skirdamas bausmes. „Bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamųjų V. Baltušio, A. Vertelkos ir A. Andrušaičio nusikalstamų veiksmų pasėkoje padaryti labai sunkūs nusikaltimai asmens gyvybei, sukėlę neatitaisomas pasekmes, – rašoma nuosprendyje. – V. Baltušis buvo ne tik nagrinėtų nusikaltimų organizatorius, vadovas, bet ir aktyvus vykdytojas, kuriam savo veiksmais kai kuriuose nusikaltimuose talkino A. Vertelka, o daugumoje – A. Andrušaitis. Pažymėtina, kad V. Baltušis, A. Vertelka, A. Andrušaitis, D. Skačkauskas iki suėmimo niekur nedirbo. Tai parodo, kad pagrindiniu jų gyvenimo šaltiniu buvo vertimasis nusikalstama veikla“.
Kaip nustatė teismas, visi nužudymai, išskyrus D. Kairiūno, buvo iš anksto apgalvoti, jiems buvo kruopšiai rengiamasi, iš anksto parinkti nusikaltimo įrankiai, apgalvotas nusikaltimo pėdsakų, įrankių ir priemonių paslėpimo planas, o dauguma tų nusikaltimų buvo padaryti iš keršto.
„V. Baltušis, A. Vertelka ir A. Andrušaitis gyvybę nukentėjusiems atėmė šaltakraujiškais veiksmais, daugiausia sušaudydami, kai kuriais atvejais – pasmaugdami“, – konstatavo teismas. Arvydo Gaspariūno, Sauliaus Janonio, Alfonso Galmino nužudymo būdas (jie buvo pasmaugti virve ar diržu) ir Gintaro Dūdos, Gedemino Kiesaus, Valdo Kiesaus, G. Liubarto, E. Bučio, R. Narbuto, A. Lebedevo, Sergejaus Piskunovo nužudymo būdas (jie nužudyti šūviais į galvas), anot teismo, rodo didesnį tų nužudymų pavojingumą.
„V. Baltušio, A. Vertelkos ir A. Andrušaičio veikų didesnį pavojingumą atskleidžia ir tokios aplinkybės, kad į G. Maskoliūną, P. Seireikį, G. Tamošiūną, K. Kalundą, D. Stirbį, S. Piskunovą padaryti kontroliniai šūviai, kad A. Krivickas, M. Kačkys, G. Maskoliūnas, P. Sereikis, G. Tamošiūnas, A. Stundžius, D. Stirbys, A. Laužikas, S. Piskunovas ir V. Kazlauskaitė nužudyti demonstratyviai šalia gyvenamųjų namų, ar šių namų laiptinėje, sodų bendrijos teritorijoje ar magistraliniame kelyje“, – rašoma nuosprendyje.
Taigi teismas apibendrino, kad dėl minėtųjų aplinkybių V. Baltušis, A. Vertelka ir A. Andrušaitis laikytini nebepataisomais ir ypatingai pavojingais visuomenei asmenimis.
Kitame numeryje:
„Tulpinių“ pėdsakai Klaipėdoje
Žilvinas VIZGIRDA
