LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
„Erkių nemažėja ir jų yra visoje Lietuvoje. Nėra jokių požymių, kad šiais metais jų turėtų būti mažiau. Todėl visus kviečiu būti budriems“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigė kraujasiurbių vabzdžių žinovė Milda Žigutienė.
Pabudo nepaprastai anksti
Kaip LRT radijui teigė M. Žigutienė, šiais metais erkės yra nepaprastai aktyvios ir tokiomis jos tapo labai anksti. Jau kovo pradžioje buvo fiksuojami pirmieji įsisiurbimai žmonėms.
Anot specialistės, svarbiausia – tinkama apranga. Ji turi būti šviesi – tam, kad pats žmogus arba jį lydintis asmuo pastebėtų erkę. Rankogaliai ir kelnių klešnės privalo būti įtaisytos taip, kad nebūtų angų prie kūno. Taip pat būtina gerai apsižiūrėti bei naudoti repelentus – bent jau apatinei kūno daliai.
„Erkės į aukštį lipa 70 cm. Jos užsikabina ant žmogaus darbužių, o tada ieško vietos, kaip patekti prie kūno“, – aiškino M. Žigutienė.
Ekspertė teigė, kad efektyviai nuo erkinio encefalito apsaugo vakcina. Skiepai žmogui sukuria imunitetą 3–5 metams. Tą laiką jis yra saugus. Žinoma, specialistės žodžiais, nors skiepytis galima bet kuriuo metu laiku, labiausiai tam tinka žiemos mėnesiai.
„Jeigu skiepytis pradėsite dabar, būsite saugūs bent jau rudens sezonui“, – LRT radijuje kalbėjo M. Žigutienė.
Erkė vystymosi ciklas trunka vidutiniškai 3–4 metus. Viena patelė sudeda iki tūkstančio kiaušinių. Tačiau jų išgyvenimas yra labai menkas. Kiekvienoje vystymosi stadijoje erkė turi pasimaitinti. Jeigu ji negavo kraujo arba atsidūrė vietoje, kurioje yra mažai drėgmės, erkė žūna.
Apsaugos būdai brangūs ir neefektyvūs
Pasirodo, yra ir priemonių, kuriomis galima nuo erkių apsaugoti dideles teritorijas. Antai – sodybas. Tik, anot M. Žigutienės, tai nėra labai efektyvu – saugesnę aplinką galima užsitikrinti tik trumpam periodui.
„Bėda ta, kad tik dalis erkių būna ant augalų. Dauguma jų pasimaitinusios palenda po miško danga, kur virškina kraują ir neriasi į kitą vystymosi stadiją, deda kiaušinius. [...] Taigi nupurškus teritoriją, po žeme buvusios erkės vis vien išlįs į paviršių. [...] Taip pat nepamirškite paukščių, smulkiųjų graužikų ir žvėrių. Juk jie dažniausia ir yra erkių išnešiotojai. Net ir nupurškus sodybą, į ją vis vien atskris, atbėgs, ateis įvairių gyvių. Be to, šis metodas dar ir labai brangus. Todėl jis nėra naudojamas masiškai“, – teigė ekspertė.
Lietuvoje – dešimtys uodų rūšių
Kaip pasakojo kraujasiurbių vabzdžių specialistė, šylant klimatui, Lietuvoje naujų kraujasiurbių rūšių kol kas neatsiranda, tačiau pokyčiai jau vyksta kitose Europos valstybėse.
„Yra uodų rūšis, kuri platina labai sunkias karštliges. Šios rūšies uodas – svečias Europoje, bet pietinėje dalyje jau po truputį įsitvirtina. Jo arealas jau plečiasi ir iki Centrinės Europos. Laimei, Lietuvoje jam šiek tiek per šalta, bet mes ir savo vietinių rūšių turime pakankamai“, – pasakojo M. Žigutienė.
Lietuvoje yra 30 uodų rūšių. Jos skiriamos pagal ūsus, sparnus, kojeles, spalvas ir t.t. Rūšis nustatoma tiek lervos stadijoje, tiek apžiūrint jau suaugusį uodą.
„Visos 30 rūšių yra pakankamai agresyvios. Yra keletas genčių, kurių maisto prioritetas yra žmogus, bet įprastai puolami ne tik žmonės, bet ir visi gyviai, kurie juda ir skleidžia šilumą“, – aiškino specialistė.
Tiesa, yra tokių uodų rūšių, kurių patelė išskrido vieną kartą, atsigėrė kraujo, padėjo kiaušinius ir žuvo. Kitos rūšys gali išgyventi ir iki 2 mėnesių.
