Erkės maitinasi tik vieną kartą per metus, gyvena apie ketverius metus. Keturios vystymosi stadijos. Nepavojinga tik pirma – kiaušinėlio stadija. Vėliau išsivysto erkės lerva, turi tris poras kojų. Ji labai maža, sunkiai įžiūrima, panaši į rakštį, todėl žmonės neatkreipia dėmesio. Tačiau net maža erkės lervą gali pernešti žmogui erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Pasimaitinusi lerva lenda atgal į žemę ir ten tūno metus iki kitos vystymosi stadijos. Po metų ji jau pusiau suaugusi erkė nimfa, vėl vieną kartą pasimaitina ir lenda į žemę. Ir jau paskui virsta suaugusia. Iš kiaušinėlių išgyvena tik 10 procentų erkių.
Kartais klausiama, ar galima išnaikinti erkes. Pasak B. Zdanevičienės, galima išnaikinti tik tas erkes, kurios būna virš žemės, o žemėje įsiraususios erkės išbūna didesnę savo gyvenimo dalį, todėl netikslinga naikinti visą fauną.
Pabaltijys – endeminė erkių pernešamų ligų vieta
„Lietuva, Latvija, Estija paskelbtos endeminė vietove, kurioje, jei žmogus nepasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, gali susirgti šia arba Laimo liga. Visi atvažiavę turistai ir keliautojai yra perspėjami, kad Pabaltijys yra endeminė vietovė“, – pasakoja B. Zdanevičienė.
Nuo 1991 metų, kai Laimo ligą Lietuvoje pradėta registruoti, persirgo daugiau kaip 36 tūkst. žmonių. Vilniaus mieste persirgo apie 8 tūkst. žmonių.
„Stebint sergamumo dinamiką, matome, kad metai iš metų susirgimų vis daugėja. Anksčiau būdavo skiriamos lėšos, tirdavome erkes, bet tų pinigų vis mažiau. Kasmet erkių vis daugėja dėl gerų gamtos sąlygų.“
Vilniaus sergamumas – 1/3 Laimo ligos susirgimų, palyginti su visa Lietuva. 2013 metais Laimo liga sirgo 752 žmonės, iš jų 37 vaikai. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vedėjos pavaduotoją nustebino, kad tarp vaikų labiausiai sirgo 0-3 metų amžiaus vaikai. Buvo 10 tokių pacientų.
„Dabar nėra teritorijos, kur nebūtų erkių. 30 proc. vilniečių užsikrėtė Vilniaus rajono teritorijoje: Nemenčinėje, Valakupių, Žaliųjų ežerų, Antakalnio, Vingio parko, Lazdynų, Fabijoniškių, Baltupių, Šeškinės, Dvarčionių miško parkuose“, – teigė ji.
Erkinis encefalitas – visam gyvenimui liekamieji reiškiniai
Erkinis encefalitas, pasak Birutos Zdanevičienės, – tai virusiniai centrinės nervų sistemos pakenkimai. Šia liga užsikrečiama įsisiurbus užkratą nešiojančiai erkei ar geriant nevirintą ožkų ir karvių pieną. Erkinis encefalitas neatsparus karščiui, todėl pieną būtina pavirinti.
Erkinio encefalito inkubacinis periodas nuo 2 iki 28 dienų, dažniausiai – 10–14 dienų. Pirmieji simptomai panašūs į gripą. Jaučiamas silpnumas, svaigsta galva, skauda raumenis, vargina aukšta temperatūra. Šie simptomai išnyksta per savaitę, žmogus pasveiksta. Tačiau vėliau ateina antroji ligos fazė – virusas pasiekia galvos smegenis, prasideda uždegimas. Atsiranda liekamieji reiškiniai: sutrikęs darbingumas, atminties ir miego sutrikimai, silpnumas, prasta koordinacija, paralyžius – keičiasi gyvenimo kokybė, kartais nebegali pats savim pasirūpinti.
Erkinis encefalitas negydomas antivirusiniais vaistais, taikomas tik simptominis gydymas.
Vilniaus mieste pernai buvo užregistruoti 78 erkinio encefalito atvejai, iš jų 5 vaikai. Kalbant apie Vilniaus apskritį, sudėtingiausia situacija Trakų rajone. Vilniuje tenka 1,5 atvejo 10 tūkstančių gyventojų, Lietuvoje – 1,7, o Trakuose net 4,3 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Daug turistų ir vilniečių leidžia laiką Trakuose, todėl didelis susirgimų skaičius.
Profilaktinės priemonės
Biruta Zdanevičienė rekomenduoja: rengtis tinkama apranga miškui, labai tam tinka slidūs audiniai, prie kurių prikibusi erkė sunkiai išsilaiko, nepamiršti naudoti repelentų; grįžus iš miško gerai apsižiūrėti, pasiskiepyti.
Geriausia skiepytis rudenį arba žiemą
Norint apsisaugoti nuo erkinio encefalito reikia skiepytis 3 kartus, antras skiepas – po 1-3 mėnesių, trečias – 9-12 mėnesių. Vėliau skiepytis tenka po trejų metų, paskui kas penkerius metus, ir taip visą gyvenimą, nes vis reikia atnaujinti imunitetą.
„Geriausia skiepytis, kai dar nėra erkių sezono – rudenį ar žiemos metu. Galima ir erkių sezono metu skiepytis, bet tada reikia būti labai atsargiems ir jokiu būdu neiti į miškus, į gamtą, kad neįsisiurbtų erkė, kai prasideda skiepijimas“, – įspėja B. Zdanevičienė.
Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Susirgus šia liga gydoma antibiotikais.
Erkių saugotis reikia visada
Paklausta, ar šiemet ypatingai reikėtų bijoti erkių dėl ankstyvo pavasario, B. Zdanevičienė sako, kad visada reikia žinoti – Lietuva endeminė šalis, kurioje tikrai labai daug erkių. Jų nemažėja, bet daugėja. Susirgimų Laimo liga ir erkiniu encefalitu Lietuvoje taip pat po truputį daugėja.
„Mes visada turime būti pasirengę ir žinoti, kad erkė gali pakeisti mūsų gyvenimą. Kai įkanda erkė, Laimo ligos sukėlėjas perduodamas ne iš karto. Kol erkė nepasimaitina, kol neprisipildo jos žarna kraujo, tol ligos sukėlėjas neperduodamas žmogui. Žmogus, laiku pastebėjęs erkę, gali ir nesusirgti Laimo liga. Laimo ligos sukėlėjęs – bakterija perduodama per vieną dvi paras. Erkinio encefalito virusas – erkės seilėse, tad pirmomis sekundėmis perduodamas virusas“, – įspėja B. Zdanevičienė.
Įsisiurbusios erkės negalima tepti spiritu
„Negalima tepti spiritu ar aliejumi, kol erkė yra įsisiurbusi, nes ji pradės dusti ir užkratas gali būti perduodamas švirkšto principu. Traukiant erkę svarbu nespausti pilvelio, imti kuo arčiau galvos ir staigiu judesiu ištraukti. Nesvarbu, prieš laikrodžio rodyklę ar pagal laikrodžio rodyklę. Svarbu tinkamai ištraukti ir tik paskui dezinfekuoti. Kartais lieka kokia erkės dalelė, bet ji jau nieko blogo nepadarys. Tai veikia labiau psichologiškai, tuo atveju reiktų kreiptis į gydytoją, kad tą dalelę pašalintų. Ištraukus erkę ją reikia sunaikinti. Tirti erkę nėra tikslinga, nes kai ji pilna kraujo – nėra tikslaus atsakymo“, – pataria B. Zdanevičienė.
Ne visi žmonės suserga net užkrėsti
Vieni žmonės įsisiurbus erkei suserga, kiti – ne. Visų pirma, ne kiekviena erkė nešioją užkratą, antra – net įsisiurbus užkrėstai erkei nereiškia, kad susirgsite Laimo liga ar erkiniu encefalitu. Viskas priklauso nuo jūsų organizmo, jei imunitetas stiprus – organizmas kovoja su infekcija ir ją sunaikina. Suserga maždaug trečdalis žmonių.
Laiku pastebėta erkė padeda išvengti Laimo ligos
Įkandus erkei jokių vaistų nereikia naudoti. Gydoma tik tada, kai atsiranda pirmieji simptomai. Laimo ligos inkubacinis periodas trunka nuo kelių dienų iki mėnesio. Įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, jis plečiasi. Raudona dėmė ne mažiau – nei 5–6 centimetrų skersmens, su pakilusiais kraštais, centras gali būti šviesesnis. Būna įvairios formos – ovalios, trikampės. Ypač išsimaudžius išryškėja dėmės kontūrai. Skiriamas gydymas antibiotikais. Gydymas dažniausiai būna sėkmingas.
„Jei žmogus nesikreipia į gydytojus, tas raudonumas po kiek laiko praeina. Tai dar blogiau. Vystosi kita stadija, kurios žmogus nemato ir nejaučia, o paskui labai sudėtinga gydyti“, – konstatuoja B. Zdanevičianė.
Jei įkando erkė, būtina ne mažiau nei mėnesį stebėti tą vietą ir pasireiškiančius simptomus.
