Lietuvoje veikiančios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos ir retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio, teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje ataskaitoje.
Kraštutinių dešiniųjų veikla naudojasi užsienio valstybių remiamos bei koordinuojamos visuomeninės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, siekdamos bloginti Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį.
Šių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai reguliariai skleidžia klaidingą informaciją apie dešiniojo ekstremizmo populiarėjimą visuomenėje, o valdžios pareigūnus kaltina tokios ideologijos palaikymu. Tokie veiksmai yra prieš Baltijos valstybes nukreiptų informacinių ir ideologinių kampanijų dalis.
2012 metais Lietuvos kraštutinių politinių ideologijų šalininkai, siekdami populiarinti savo idėjas, itin dažnai akcentavo sunkią valstybės ūkio padėtį. Dėl to buvo kaltinama politinė santvarka, ekonomikos modelis ir vykdoma socialinė politika. Kai kuriose kitose Europos valstybėse tokios propagandos kampanijos buvo sėkmingos ir padidino kraštutinių politinių ideologijų populiarumą.
Lietuvoje taip nevyko ir per 2012 metais vykusius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus kraštutinių politinių ideologijų šalininkai nelaimėjo nė vieno mandato.
VSD vertinimu, pastaraisiais metais Europoje stiprėjo kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų šalininkų priešprieša.
Panašios tendencijos 2012 m. buvo pastebimos ir Lietuvoje, tačiau jos nepasireiškė smurto atvejų augimu. Politiškai motyvuoto smurto lygis, palyginti su kitomis Rytų Europos valstybėmis, išliko žemas.
Politinio ekstremizmo šalininkų sukeltų masinių neramumų Lietuvoje užfiksuota nebuvo.
Tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai 2012 m. buvo ir išlieka maža, netiesioginė. Tačiau egzistuoja „vienišo vilko“ taktiką pasirinkusių asmenų keliamas pavojus, kai ekstremistinės ideologijos paveikti asmenys planuoja ir vykdo teroristinius išpuolius savarankiškai, rašoma VSD ataskaitoje.
Dažniausiai tokie asmenys yra nežinomi teisėsaugai, jie nepalaiko ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar ekstremistų grupuotėmis, todėl užkirsti kelią jų veiklai yra itin sunku.
Atkreiptinas dėmesys ir į pavienius asmenis, įmones bei nevyriausybines, religines organizacijas, galinčias teikti logistinę, finansinę ir kitokią paramą teroristinėms grupuotėms. Neatmestina, jog dalį tokių įmonių ir organizacijų gali steigti ir jų veiklą koordinuoti radikalias religijų formas ir jų plėtrą palaikančios valstybės. VSD stebi radikalias religijos formas propaguojančias tarptautines organizacijas, ieškančias galimybių plėsti savo veiklą Lietuvoje. Šių organizacijų atstovai daug dėmesio skiria Lietuvos piliečiams konvertitams, taip pat daro poveikį nekrikščioniškoms religinėms bendruomenėms, stengiamasi įtraukti jų narius į mokymus trečiosiose šalyse.
Neatmestina tikimybė, kad prisidengiant kultūrine, religine ar edukacine veikla atrinkti asmenys gali būti radikalizuojami ir vėliau nukreipiami vykdyti teroristinius išpuolius Lietuvoje ar kitose šalyse.
