„Tai man kelia didžiausią susirūpinimą. Panašu, kad mes gąsdinamės daugiau negu yra adekvati situacija“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė jis.
Ministro teigimu, prieš pusmetį situacija buvo sudėtingesnė nei dabar, tačiau Baltijos šalims, Lenkijai pavyko įtikinti NATO, kad šioms pratybos reikia būti pasirengusiems visiems.
„Visą laiką kalbant apie „Zapad“, reiškiant poziciją, prieš pusmetį atrodė, kad šalia mūsų sienų yra rimčiau negu yra dabar. Ir mūsų veiksmai, atkreipiant NATO dėmesį į „Zapad“, užvedant ant kelio visas žvalgybos, visas NATO institucijas, visus sąjungininkus, bendri visi veiksmai, taktiniai veiksmai – vyksta pratybos ir Lenkijoje, vyksta pratybos „Aurora“ šalia Švedijos – padarė, kad „Zapad“ yra ne tik Lenkijos ir Baltijos šalių, bet ir viso NATO problema. Tai didžiausias mūsų išlošimas“, – aiškino R.Karoblis.
Ministras pabrėžė, kad karinių pratybų keliama grėsmė yra minimali. Jis atkreipė dėmesį, jog vienas iš kaimynų tikslų ir yra įbauginti Baltijos valstybes, todėl nereikėtų tam pasiduoti.
„Turbūt reikia vengti situacijos, kaip pagal tą pasaką – kad dangus griūva, kai katinėliui lapas ant uodegos (nukrito). Aišku, situacija gal rimtesnė nei lapas ant uodegos, bet tikrai jaudintis nėra ko. Mūsų tarnybos dirba, mūsų specialistai žino, kaip suvaldyti situacija. Tikimės, kad pratybos praeis kaip galima sklandžiau“, – kalbėjo R.Karoblis.
Rusija ir Baltarusija savaitės trukmės bendras karines pratybas pradeda ketvirtadienį. Maskva skelbia, kad pratybose dalyvaus mažiau nei 13 tūkst. karių, Vakarų pareigūnai mano, kad iš tiesų mokymuose bus apie 100 tūkst. karių.
Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų „Zapad“ scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.
