Kramtomoji guma jau seniai tapo privalomu mūsų rankinės daiktu, greta piniginės ir mobiliojo telefono. Juk visi žinome, kad „kiekvieną kartą mums bevalgant...“ O jei nežinome – reklama paslaugiai pakartoja keliolika kartų per dieną. Ir vis dėlto ar kramtomoji – išties tik į sveikatą?
Mokslininkai nustatė, kad ji teikia naudą ne tik dantims:
• Suėda rėmenį. 2005 metais mokslininkai nustatė, kad kramtomosios gumos stimuliuojamas seilių išsiskyrimas neutralizuoja skrandžio rūgštis, taigi padeda išvengti nemalonaus deginimo jausmo gerklėje ir rėmens. Toks poveikis pasireiškia 30 minučių pakramčius becukrę kramtomąją gumą.
• Naikina bakterijas ir gaivina burnos kvapą. Kramtomoji guma stimuliuoja seilių išsiskyrimą, o kuo daugiau seilių – tuo mažiau bakterijų jūsų burnos ertmėje. Ksilitoliu saldinta guma skatina seilių išsiskyrimą ir stabdo bakterijų dauginimąsi burnoje. Geriausiai su šia užduotimi susidoroja cinamono skonio kramtomoji guma.
• Pažaboja apetitą. Luizianos valstijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad 3 kartus per dieną, po valgio, kramtant kramtomąją gumą gerokai rečiau kyla noras užkandžiauti kaloringu maistu tarp valgymų. Na, o didžiausią grėsmę kramtomojoje gumoje kelia saldikliai.
• Atsargiai – saldu! Kad kramtomoji guma būtų sveikesnė ir ją gaminant nereiktų naudoti dantų emalį ardančio cukraus, dauguma kompanijų jį pakeitė dirbtiniais saldikliais: aspartamu, sorbitoliu arba ksilitoliu. Ir nors šie saldikliai nepripažinti kaip potencialiai pavojingi maisto priedai, jie vertinami nevienareikšmiškai. Esama žmonių, kuriems aspartamas gali sukelti neurologinių simptomų: galvos skausmą, irzlumą, odos bėrimus ir netgi paskatinti depresiją.
