Jis paaiškino, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl reikalavimo Rusijos piliečiams įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, reiškia, kad Latvijoje pradėti veiksmai gali būti tęsiami.
Ministras teigė, kad iki 2023 metų lapkričio pabaigos iš Latvijos galėjo išvykti apie 1 tūkst. žmonių, o apie 200 žmonių pateikė prašymus peržiūrėti jų išvykimo sąlygas.
Iki šiol nebuvo nė vieno priverstinio išsiuntimo, o masinis išsiuntimas, anot ministro, mažai tikėtinas, atsižvelgiant į tai, kad atskiri priverstinio išvykimo atvejai atsidurs skirtinguose etapuose – arba asmuo susitaikys ir išvyks, arba bandys apskųsti sprendimą.
Kaip pranešta, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas Rusijos piliečiams įrodyti, kad moka latvių kalbą, norint gauti leidimą gyventi šalyje, neprieštarauja Konstitucijai.
Imigracijos įstatyme numatyta, kad Rusijos piliečiams išduotų leidimų nuolat gyventi galiojimas baigiasi 2023 metų rugsėjį. Norėdami toliau gyventi Latvijoje, jie turėjo kreiptis dėl ES nuolatinio gyventojo statuso, tačiau, norėdami jį gauti, turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad bent minimaliu lygiu moka valstybinę kalbą ir turi pakankamai finansinių išteklių.
Prieš pat įsigaliojant šioms nuostatoms, Saeima nusprendė iš dalies pakeisti Imigracijos įstatymą, suteikdama Latvijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams dar dvejus metus išlaikyti latvių kalbos testą, kad jie galėtų toliau teisėtai gyventi Latvijoje.
Be to, nuo rugsėjo Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai turėjo gauti bent laikiną leidimą gyventi šalyje. Institucijų teigimu, tiems Rusijos piliečiams, kurie nieko nepadarė, kad įteisintų savo statusą Latvijoje, bus panaikinti leidimai gyventi šalyje ir jiems bus išsiųsti laiškai su prašymu išvykti iš šalies.
Imigracijos įstatymo pakeitimuose numatyta, kad Rusijos piliečiai, dėl pateisinamų priežasčių neišlaikę latvių kalbos testo, gali prašyti leidimo gyventi šalyje ne ilgiau kaip dvejus metus, per kuriuos jie turi išlaikyti testą.
